Jei turėtumėte didžiulę krūva grynųjų ir nuspręstumėte padėti kiek įmanoma didesniam skaičiui žmonių, kaip geriausia būtų tai padaryti? Gali būti, kad jei sistema veikia teisingai, pakaktų degaus skysčio ir degtuko.
Banknotai tam tikra prasme tėra sutartys su centriniu banku – būtent todėl ant kiekvieno banknoto yra centrinio banko vadovo parašas. Patys savaime jie neturi vertės, tačiau jei turite 500 eurų vertės banknotą, centrinis bankas patvirtina, kad tokia ekonomikos dalis priklauso jums. Kitaip tariant, tiek centrinis bankas yra jums skolingas. Tai – gana paini idėja, nes tik nedidelė dalis pinigų yra grindžiami auksu. Tačiau jei visi pinigai būtų grįsti auksu, vienas 500 eurų banknotas tereikštų, kad jums priklauso tokia aukso dalis kažkur centrinio banko saugyklose.
Tik nedidelė pinigų dalis yra grindžiama auksu, tačiau teorija išlieka ta pati. Todėl degindami banknotus (ar jau minėjome, kad tai nėra legalu?) tos savo dalies atsisakytumėte, nutrauktumėte kontraktą su centriniu banku – tačiau realios ekonomikos dalies ar tų pinigų vertės sudeginti neįmanoma. Sumažėjusi banknotų pasiūla reikštų, kad didėja likusių banknotų vertė – bent jau teoriškai, jei sistemoje perskirstymas veikia tinkamai. Kitaip tariant, jūs visų savo pinigų atsisakote, tačiau jie nedingsta, o atitenka kitiems ekonomikos dalyviams.
Tokia yra teorija, tačiau kad toks efektas pasijustų realybėje, realiai reikėtų sudeginti labai didelį kiekį pinigų.
