Dar vadintas „Nudirtuoju dievu“, Xipe dažnai aptinkamas to periodo mene. Ir paskaičius XVI a. etnografo Diego Durano aprašymą, darosi akivaizdu, kodėl jį būtų sunku nepastebėti:
Jis apsirengęs paaukoto žmogaus oda, ir nuo jo riešų kabojo žmogaus odos rankos. Dešinėje rankoje jis laiko lazdą su gale pritvirtintais barškalais. Kairėje rankoje jis nešasi skydą, papuoštą geltonomis ir raudonomis plunksnomis, o taip pat laiko nedidelę raudoną vėliavą, kurios galas apkaišytas plunksnomis. Ant jo galvos – žynio karūna su kaspinu, taip pat raudonu. Tai susieta su lankeliu ant kaktos, ir to lankelio viduryje – auksinis brangakmenis. Ant jo nugaros kabo kita karūnos dalis, su trimis kyšančiomis vėliavėlėmis, iš kurių driekiasi trys raudoni kaspinai – visa tai trijų dievybės vardų garbei. Jis taip pat dėvi įmantrią ir prabangią šlaunų prijuostę, kuri atrodo kaip dalis žmogaus odos, kuria jis apsirengęs.“
Dabar pranešama, kad archeologai Pueblos valstijoje centrinėje Meksikoje rado vietą, kuri, manoma, yra pirmoji žinoma Xipe šventykla.
Šventykla buvo rasta indėnų popolokių statinių griuvėsiuose – popolokiai buvo indėnų tautų grupė, kurią užkariavo actekai. Pastatyta 1000-1260 m., šventykla yra didesnio komplekso, vadinamo Ndachjian-Tehuacan, dalimi. Nacionalinio Meksikos antropologijos ir istorijos instituto mokslininkai pranešė, kad rado dvi kaukoles vaizduojančias akmenines skulptūras, vaizduojančias Xipe – kiekviena iš jų sveria po daugmaž 200 kg. Jie taip pat atrado akmeninį torsą su papildoma ranka, išlindusia iš rankos – manoma, kad tai vaizduoja dievą, dėvintį aukos odą.
Manoma, kad Xipe buvo dievas, atsakingas už kelias skirtingas sritis. „Naujausios idėjos – kad jis buvo ir pavasarinio augalijos atsinaujinimo dievas (t.y. vaisingumo figūra), ir išsivadavimo dievas (t. y. atgailos figūra), o gal net fališkasis dievas“, – naujai publikuotame tyrime teigia Virginijos Polietninio instituto ir Valstijos universiteto mokslininkas Franke J. Neumannas.
Dievybė buvo artimai susijusi su Žemės atsikūrimo ciklu. Žmonių aukojimai, pavasarį atliekami per Tlacaxipehualiztli festivalį turėjo garantuoti gausų derlių. Nudirtos odos, kurios irdamos atskleisdavo jas dėvintį žmogų, simbolizavo naujus augalus, išdygusius iš suirusių senų augalų liekanų.
Be minėtų statulų fragmentų mokslininkai aptiko ir dviejų altorių liekanas, „kurie galėjo būti naudojami toje ceremonijos dalyje, kai nuo aukos diriama oda“, rašo CNN. Bet su tyrimu tiesiogiai nesusijusi Floridos universiteto archeologė Susan Gillespie sako, kad sunku pasakyti, ar minėtas ritualas buvo atliekamas naujai atrastoje vietoje.
„Vienintelė šitos dievybės šventykla (nepriklausomai nuo to, kaip jį vadino popolokiai) nebūtinai reiškia, kad tai buvo ir aukojimų vieta, – sako mokslininkė. – Actekai atlikdavo ritualinius aukojimus vienoje vietoje, bet odas rituališkai saugodavo kitur – po to, kai jas kelias dienas padėvėdavo gyvas žmogus. Tad galbūt ši šventykla buvo vieta, kur buvo saugomos aukų odos – kas reikštų, kad ši vieta jiems buvo dar šventesnė“.
Bet nors su šia vieta susiję ritualai gali būti ne visiškai aiškūs, patys šventyklos griuvėsiai yra didelis archeologinis atradimas. S.Gillespie teigia, kad rastas akmeninis torsas yra kuo geriausias įrodymas, kad ši šventykla susijusi su Xipe kultu.
O ateityje greičiausiai laukia ir daugiau atradimų. Pasak CNN, archeologų komanda ruošiasi tęsti tyrimus, ir tikisi rasti daugiau fragmentų, pasakojančių apie Nudirtąjį dievą ir jo kultą.
