Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto archeologijos instituto (JAV) ir Velykų salos skulptūrų projekto (angl. Easter Island Statue Project, EISP) kartu dirbo archeologinėje Rano Raraku radimvietėje. Tai – karjeras, esantis rytinėje salos pusėje, kur stovi ir 95 proc. visų Moai skulptūrų.
Šiame karjere dvi iš 27 skulptūrų buvo rastos stačios, viena – ant pakylos, o dar viena – palaidota giliai duobėje. Toks jų išdėstymas rodo, kad statulos buvo specialiai atrinktos ir paliktos karjere, o ne tiesiog užmirštos. Užrašai ant statulų nugarų taip pat paremia šią naująją mokslininkų teoriją.
Karjero dirvožemio cheminė analizė parodė bananų ir saldžiųjų bulvių liekanų pėdsakus, o tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad šis karjeras kažkada buvo labai derlinga žemė, tinkama auginti maistą.
„Kai gavome cheminės analizės rezultatus, turėjau dar kartą juos patikrinti – kadangi pamatėme didelį kiekį dalykų, kurių netikėjau, kad čia gali būti. Tai, pavyzdžiui, kalcis ir fosforas. Dirvožemio analizė parodė, kad čia yra daug medžiagų, svarbių norint auginti augalus, atnešančius didelį derlių“, – teigė geoarcheologė ir dirvožemio specialistė Sarah Sherwood.
Netikėtas atradimas
Mokslininkai nustatė, kad šiame karjere dirvožemis yra vienas derlingiausių visoje saloje. Be to, jo centre yra ir lietaus vandens nuolat papildomas ežeras – kas daro šią vietą praktiškai tobuliausia vieta auginti derliui. Kai kiti salos regionai kentėjo nuo sausros, čia užtekdavo ir vandens, ir medžiagų.
Panašu, kad šios vietos potencialą pastebėjo ir Velykų salos gyventojai – kadangi būtent šiame karjere vienoje vietoje ir buvo sodinami įvairiausi pasėliai siekiant paįvairinti salos gyventojų dietą ir išlaikyti žemės derlingumą.
„Visose kitose salos vietose dirvožemis greitai silpo, tačiau karjerą nuolat patręšdavo nedidelių pamatinių uolienų fragmentai, atsirandantys iš kasimo proceso. Taigi, čia susidarė puikus drėkinimo, natūralių trąšų ir maistinių medžiagų santykis“, – pridėjo S.Sherwood.
Paslaptingos statulos
Velykų sala – dar kitaip žinoma kaip Rapa Nui – mokslininkams dar iki šiol yra labai paslaptinga ir įdomi vieta. Šioje nedidelėje salo prie Čilės stovi 1000 Moai statulų, kurios buvo pastatytos kažkur 1250-1500 metais pr.m.e., tačiau dar iki šiol jų tikroji kilmė ir paskirtis lieka neaiški.
Ankstyviausi šios salos gyventojai greičiausiai buvo kilę iš Polinezijos, tačiau ilgainiui susimaišė su vietiniais Pietų Amerikos gyventojais dar prieš žlungant Velykų salos civilizacijai. Mokslininkai spėja, kad žmonės šioje saloje galėjo išmirti dėl staiga kilusios ekologinės katastrofos. Taip pat yra teorijų, kad Moai statulos buvo pastatytos kaip kelrodžiai link gėlo vandens telkinių.
„Šis tyrimas visiškai paneigia teoriją, kad statulos karjere tiesiog laukė, kol bus iš ten išgabentos. Tyrimas rodo, kad šios statulos galėjo ten būti paliktos specialiai, siekiant išsaugoti tos vietos derlingumą ir patį karjerą. Moai šiuo atveju būtų derlingumo simbolis, o to meto žmonės galėjo tikėti, kad šios statulos užtikrina geresnį derlių ir apsaugo vietinius nuo bado“, – sakė EISP vadovė Jo Anne Vam Tilburg.
Ji kartu su savo komanda planuoja toliau ant statulų esančius užrašus, kad išsiaiškintų ar jie turi prasmę. Visas tyrimas buvo publikuotas žurnale „Archeological Science“.
Parengta pagal „IFLScience“.
