Latvijos teritorijoje iš viso yra dešimt atrastų ežero pilių, iš kurių tik Araišių yra išsamiai tyrinėta. Dėl čia atliktų detalių archeologinių kasinėjimų mokslininkams pavyko rekonstruoti nemažai kadaise čia stovėjusių pastatų, kuriuose kažkada gyveno latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijos teritorijoje.
Araišių ežero sala kaip archeologinė vietovė žinoma jau nuo XIX a. antrosios pusės, kai čia buvo pradėti nedideli archeologiniai kasinėjimai. Didesnio masto archeologiniai tyrimai čia buvo pradėti 1956 metais, jie truko dešimt sezonų ir jiems vadovavo garsus Latvijos archeologas Janas Apalas.
Būtent dėl to, kad J.Apalas šiais metais švenčia savo 90 metų jubiliejų, Latvijos archeologų draugija nusprendė pagerbti jo darbus bei atradimus – ir paskelbė Araišių ežero pilį metų archeologijos paminklu.
Išskirtiniai atradimai
Kasinėjimų metu archeologai atrado penkis senovinio pastato sluoksnius, taip pat daugybę medinės pilies liekanų. Buvo rasta ir IX-X a. archeologinių artefaktų – įrankių, papuošalų, keramikos bei kitokių daiktų.
Visos pastatų liekanos ir daiktai buvo nepaprastai gera išsilaikę – o tai paskatino archeologus susimąstyti apie ežero pilies rekonstravimo galimybes. Tam J.Apalas pasirinko chronologiškai seniausią, bet gerai išsilaikiusį IX a. pastatą. Kartu su architektu Dz.Dribu jie parengė visą komplekso rekonstrukcijos projektą.
1981 metais jie baigė rekonstruoti pirmąjį IX a. namą, tačiau kiti pastatai buvo atstatyti kiek vėliau. Šiandien šiame archeologijos muziejuje-parke galima išvysti IX-X a. pilnai rekonstruotus bronzos amžiaus gyvenamuosius namus.
Pilies istorija
Pati saloje esanti pilis buvo pastatyta XIV a., siekiant apsisaugoti nuo lietuvių vykdomų puolimų. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pilis paminėta 1410 metais. Ilgą laiką ji priklausė Cėsių apskričiai, XV a. ją tiesiogiai valdė ordino šeimos.
Per Livonijos karą 1577 metais šią pilį užėmė Ivano Rūsčiojo kariuomenė, o vėliau iš jų ją atėmė lenkai. 1582 metais tarp Abiejų tautų respublikos ir Maskvos sudarytoje Jano Zapolskio paliaubų sutartyje, kuria buvo užbaigtas Livonijos karas, pilis nebuvo paminėta, todėl ji atiteko Lietuvos-Lenkijos valstybei. Galiausiai pilis buvo visiškai sugriauta per XVII a. karus tarp Lenkijos ir Švedijos.
Pilis buvo statoma ant vakarinio Araišių ežero kranto, siekiančio apie 9 ha. Pilis buvo 81x81 metrų dydžio, su maždaug 5 metrų aukščio gynybinėmis sienomis ir plačiu kiemu viduje. Šiame kieme stovėjo gyvenamieji namai, taip pat didelis stačiakampio formos pastatas su rūsiu ir kambariais, šildomais hipokaustine virykle.
Iki šių dienų yra išlikusios ilgos gynybinių sienų apatinės dalys, taip pat vidaus pastatų liekanos. Įėjimas į pilį anksčiau buvo toje pačioje vietoje, kurioje dabar yra įėjimas į archeologijos muziejų.
