Palyginti su 2019 m. bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.
Klaipėdos apskrityje skaitmeninių įgūdžių trūksta tik kiek daugiau nei trečdaliui ieškančiųjų darbo – 38,9 proc., o Kauno apskrityje – mažiau nei pusei (48,9 proc.). Tuo metu skaitmeninio raštingumo žinių neturi net 75 proc. Tauragės ir 70,3 proc. Marijampolės apskričių darbo neturinčių gyventojų.
Vilniaus apskritį galima vadinti visos šalies atspindžiu – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių procentas atitiko bendrą visos šalies lygį ir pernai (61,6 proc.), ir šiais metais (56,4 proc.).
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako pašnekovė.
Darbdaviai reikalauja mokėti dirbti kompiuteriu
Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų ir 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“, – pastebi L. Križinauskienė.
Skaitmeninių žinių lygis Lietuvos apskrityse skiriasi
Palyginti su praėjusiais metais, situacija į gerąją pusę pasikeitė ne tik visos šalies mastu, bet ir kiekvienoje apskrityje atskirai. Nors Tauragės apskrityje situacija prasčiausia, vis dėlto, čia per metus įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių darbo ieškančių gyventojų skaičius sumažėjo 8 proc. Situacija pagerėjo ir Telšių bei Panevėžio apskrityse – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo atitinkamai 6,5 proc. ir 6,2 proc.
Mažiausias skaitmeninių įgūdžių neturinčių procentas tarp darbo ieškančių asmenų šiemet yra Klaipėdos miesto savivaldybėje – 28,3 proc., taip pat Šiaulių (34,1 proc.) ir Kauno (37,9 proc.) miestų savivaldybėse. Labiausiai šių įgūdžių trūksta Šalčininkų (88,1 proc.), Pagėgių (87,2 proc.) ir Kazlų Rūdos (85,5 proc.) savivaldybių bedarbiams.
Yra ir tokių vietų, kur skaitmeninio raštingumo lygis tarp ieškančiųjų darbo, palyginti su praėjusiais metais, nemažai pakilo arba, atvirkščiai, nukrito. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Telšių savivaldybėje – čia neturinčių skaitmeninių įgūdžių bedarbių skaičius sumažėjo 29,6 proc. Nedaug nuo lyderės atsilieka Tauragės savivaldybė su 23,7 proc. Kitos geriausių rezultatų pasiekusios savivaldybės yra Šiaulių miesto – skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 20,1 proc., Marijampolės – 17,8 proc. ir Kretingos (13,6 proc.).
Tačiau trijose savivaldybėse darbo ieškančių ir skaitmeninių įgūdžių neturinčių žmonių skaičius nemažai padidėjo: Skuodo savivaldybėje – 10 proc., Akmenės – 7,6 proc., Raseinių – 6,5 proc.
Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. šalies gyventojų.
