Kad ir kas iš tikrųjų nutiko, šis įvykis Vašingtonui žymi retą eskalaciją dėl karinių technologijų kosmose.
Iki šiol galimybė panaudoti vieną palydovą užpulti kitam buvo veikiau teorinė.
Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, o nuo 2019 metų – ir Indija turi priemonių smogti palydovams iš Žemės paleidžiamais sviediniais. Vis dėlto sprogę palydovai paskleidžia orbitoje daugybę nuolaužų, todėl galingosios šalys tokių bandymų vengia.
Šios savaitės incidentas gali būti laikomas žinia Vašingtonui, JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus sukurti Kosmoso pajėgas – naują ginkluotųjų pajėgų rūšį.
Kosmoso pajėgų vadas generolas Jay Raymondas penktadienį pakartojo, kad „kosmosas yra karybos sritis, lygiai kaip oras, sausuma ir jūra“.
„Objektas E“
2019 metų lapkritį Rusija paleido palydovą „Kosmos 2542“. Po savaitės šis aparatas nustebino stebėtojus, išleidęs mažesnį palydovą „Kosmos 2543“, galintį manevruoti orbitoje ir stebėti, tikrinti arba šnipinėti kitus palydovus.
Šis mažasis palydovas prisiartino prie JAV žvalgybos palydovo USA-245, o vėliau – prie kito Rusijos palydovo. Orbitoje prasidėjusios gaudynės buvo atidžiai stebimos iš Žemės astronomų ir JAV kariškių, viešai išsakiusių susirūpinimą.
Liepos 15-ąją apie 7 val. 50 min. Grinvičo (10 val. 50 min. Lietuvos) laiku mažasis palydovas „Kosmos 2543“, kurio paviršiaus plotas, anot JAV kariškių, yra mažesnis kaip 1 kv. m, išleido kitą objektą, išskriejusį gana dideliu apie 200 m per sekundę greičiu, sakė astronomas Jonathanas McDowellas.
Šis darinys, JAV pramintas „objektu E“, tebeskrieja orbitoje ir, regis, nieko nekliudė. Jo dydis, pavidalas ir paskirtis išlieka mįslingi, bet tai nė kiek nemažina potencialios šio aparato grėsmės.
„Kulka“
Orbitoje palydovai skrieja dešimčių tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Menkiausias kontaktas su kitu objektu galėtų pramušti palydovo saulės elementus, apgadinti arba sunaikinti patį aparatą – priklausomai nuo susidūrimo pobūdžio.
Anot JAV, kosmose skirtumas tarp palydovo ir ginklo tėra teorinis – kad ir kokia būtų „objekto E“ tikroji paskirtis, jis faktiškai yra „sviedinys“ ir tuo pačiu „ginklas“.
Valstybės saugumo pavaduotojas tarptautinio saugumo ir neplatinimo reikalams Christopheris Fordas sakė, kad šis objektas prilygsta „kosminei kulkai“.
„Ten tokių dalykų kaip įlenktas sparnas nėra“, – pabrėžė pareigūnas, turėdamas omenyje potencialius palydovų susidūrimus.
Maskva netiesiogiai tai pripažino, apkaltinusi Vašingtoną ir Londoną, kad jų „palydovų inspektorių“ ir „palydovų remontininkų“ programos galėtų būti panaudotos kaip „priešpalydoviniai ginklai“.
Jungtinės Valstijos yra iškėlusios savo judėjimo trajektoriją galinčių keisti karinių palydovų, galinčių išleisti mažesnius aparatus.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar JAV aparatai yra pajėgūs leisti dideliu greičiu judančius „sviedinius“, kaip padarė Rusijos palydovas, sakė Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Secure World Foundation“ kosminio saugumo ekspertas Brianas Weedenas.
„Tačiau tikriausiai jie galėtų, jeigu panorėtų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Didelė JAV priklausomybė nuo kosmoso technologijų
„Rusija galbūt stengiasi pasiųsti strateginę žinią apie JAV sistemų pažeidžiamumą“, – pabrėžė B.Weedenas.
Amerikiečių žvalgybos palydovuose paprastai diegiamos itin modernios technologijos, jų sukuriama nedaug, todėl šie aparatai – labai brangūs.
Rusija yra daug mažiau priklausoma nuo palydovų negu JAV, o jos palydovai daug pigesni, sakė ekspertas.
Penktadienį šią poziciją atkartojo Kosminių pajėgų vadas J.Raymondas, sakydamas, kad nuo pat Persijos įlankos karo 10-ajame dešimtmetyje visa JAV kariuomenė, pradedant kariniais lėktuvais, baigiant pėstininkų daliniais, yra priklausomi nuo kosminių technologijų, naudojamų navigacijai, ryšiams ir žvalgybai.
„Nėra nieko, ką darytume ir kas nebūtų susieta su kosmosu kiekviename žingsnyje“, – pripažino generolas.
Jungtinės Valstijos ir Rusija ateinančią savaitę turės galimybę aptarti šiuos klausimus per tiesiogines derybas Vienoje, tapsiančias pirmuoju nuo 2013 metų abiejų šalių pasitarimu dėl kosmoso saugumo.
