Kibernetinio saugumo ekspertas nurodė įsilaužėlių naudojamus šnipinėjimo būdus

2020 metų duomenimis internetu reguliai naudojasi apie 74 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau, saugumo internete ekspertai pastebi, jog vartotojai ne visada moka saugiai naudotis interneto ryšiu ir nesiima papildomų veiksmų prisijungdami prie viešųjų „Wi-Fi“ tinklų. Šie kelia grėsmę vartotojų privatumui, nes dažnai būna prieinami dideliam skaičiui žmonių (įskaitant ir programišius) bei yra apsaugoti lengvai nuspėjamais slaptažodžiais.

Viešojo interneto tinklai yra dažni programišių taikiniai dėl jų saugumo trūkumų ir didelio vartotojų skaičiaus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Viešojo interneto tinklai yra dažni programišių taikiniai dėl jų saugumo trūkumų ir didelio vartotojų skaičiaus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-08-18 08:47

„Grėsmės kartais slypi ir pačiame interneto ryšyje. Viešasis ryšys gali būti nesaugus savaime, nes juo perduodami duomenys dažnai nebūna papildomai užšifruoti. Arba jis gali būti sukurtas nusikaltėlių, siekiančių perimti naudotojų duomenis,“ – įspėja NordVPN technologijų padalinio vadovas Marijus Briedis.

Kokios grėsmės slypi už viešųjų „Wi-Fi“ tinklų?

Viešojo interneto tinklai yra dažni programišių taikiniai dėl jų saugumo trūkumų ir didelio vartotojų skaičiaus. Yra keli būdai, kaip programišiai gali pasinaudoti viešuoju bevieliu tinklu, įsilauždami į vartotojo išmanųjį įrenginį:

MITM ataka (angl. Man-in-the-middle attack). Tai slapto įsikišimo į naršymą internete forma, kada programišius įsiterpia tarp jūsų kompiuterio ir serverio. Tokių atakų metu asmuo nemato, kas vyksta jūsų ekrane, bet gauna visą informaciją, kurią suvedate į naršyklę. Pavyzdžiui, jei įvedinėjate savo slaptažodį ar kredito kortelės duomenis, nusikaltėlis juos pamatys be jokio šrifto.

„Piktasis dvynys“ (angl. Evil twin attack). Paprastai įsilaužėlis sukuria suklastotą „Wi-Fi“ tinklą, kurio pavadinimas skamba panašiai kaip šalia esančios parduotuvės, kavinės ar kitos įstaigos. Pavyzdžiui, jeigu jūsų mėgstamos kavinės bevielio tinklo pavadinimas yra „Kava_123“, nusikaltėlis gali sukurti tinklą pavadinimu „Kava_321“. ​​Programišiai naudojasi suklastota bevielio interneto stotele, siekdami rinkti duomenis apie bet kokį įrenginį, prisijungusį prie šio tinklo.

kenkėjiško kodo įskiepis (angl. Malware injection). Kenkėjiškas kodas arba virusas gali būti nepastebimai įdiegiami į įrenginį, prijungtą prie neapsaugoto bevielio ryšio. Tam nutikus, kompiuterio arba telefono programinė įranga gali būti paveikta taip, kad visi įrenginyje esantys duomenys taptų prieinami programišiams.

Kaip išlikti saugiam?

Jei norite naudotis internetu viešoje vietoje, M.Briedis rekomenduoja vengti nemokamų ir slaptažodžiais neapsaugotų bevielio interneto tinklų bei jungtis prie mobiliųjų interneto duomenų. Jei žinote, kad mobiliaisiais duomenimis pasinaudoti nepavyks, reikėtų laikytis tam tikrų saugaus naršymo principų.

Prisijungiant prie kokios nors įstaigos (restorano, kavinės, parduotuvės, oro uosto) internetinio ryšio, pasiteiraukite personalo, ar tas bevielis ryšys priklauso tai įstaigai. Programišiai gali imituoti žinomų įstaigų interneto tinklus, kadangi lengviau atpažįstami vardai bevielių tinklų pavadinimuose atrodo patikimesni. Iš anksto išjunkite automatinio prisijungimo funkciją, kad išvengtumėte netyčinių prisijungimų.

Prisijungę prie viešojo interneto tinklo, stenkitės išvengti atviro „Wi-Fi“ jautriems asmeniniams ar darbiniams reikalams. Netikrinkite elektroninio pašto dėžutės, socialinių tinklų ar kitų tinklapių, kurių prisijungimų duomenys gali būti naudingi programišiams. Jei prisijungimas prie paskyros yra būtinas, nepamirškite iš anksto nustatyti dvigubo identifikavimo funkcijos ten, kur tai yra įmanoma.

Antivirusas arba užkarda gali padėti jums apsaugoti įrenginį nuo kenkėjiškų programėlių įdiegimo. Nors antivirusines įprasta naudoti kompiuteriuose, bet jos taip pat praverčia ir išmaniuosiuose telefonuose bei planšetėse.

Visgi geriausias būdas apsaugoti įrenginį, jungiantis prie viešo bevielio tinklo, yra VPN (virtualus privatus tinklas) naudojimas. VPN užšifruoja duomenų srautą ir apsaugo jūsų internetinį ryšį nuo įsilaužimų. Kai duomenys keliauja per VPN, programišiai mato tik užšifruotą tekstą ir negali pasiekti jūsų įrenginio informacijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.