Tarptautinė tyrėjų komanda, dirbusi Činčos slėnyje Peru pietinėje pakrantėje, didžiąją dalį „ant nendrių suvertų slankstelių“ rado dideliuose čiabuvių kapuose, vadinamuosiuose „chullpas“, kurie datuojami šimtais metų – maždaug nuo tada, kai Pietų Amerikos šalyje apsigyveno europiečių kolonizatoriai.
Antradienį archeologijos žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime teigiama, kad iš 192 regione rastų stuburo slankstelių ant nendrių pavyzdžių, beveik visais atvejais tokie vėriniai buvo sukurti iš vieno ir to paties žmogaus palaikų.
Atrodo, kad ši unikali praktika buvo taikoma tiek suaugusiems, tiek nepilnamečiams čiabuvių bendruomenės nariams, o pasak tyrėjų, manoma, kad „slanksteliai ant nendrių“ buvo sukurti tarp 1450 ir 1650 m. – kai baigėsi inkų valdymas, o Europos kolonizacija tapo plačiai išplitusi ir dominuojanti regione.
Pagrindinis tyrimo autorius Jacobas L.Bongersas teigia, kad šis laikotarpis buvo „neramus“ Činčos slėnio istorijoje, nes „epidemijos ir badas naikino vietos gyventojus“.
Prieš atvykstant europiečiams, Činčos slėnyje 1000-1400 m. egzistavo Činčos karalystė, kuri net buvo sudariusi sąjungą su galinga inkų imperija. Tačiau į regioną plūstelėjus Europos kolonizatoriams, gyventojų skaičius sumažėjo nuo daugiau kaip 30 000 šeimų 1533 m. iki vos 979 1583 m..
Rytų Anglijos universiteto (JK) vyresnysis archeologijos mokslinis bendradarbis J.L.Bongersas ankstesniuose tyrimuose taip pat yra užfiksavęs šimtus kapų plėšimo atvejų regione.
„Kolonijiniu laikotarpiu Činčos slėnyje buvo plačiai paplitęs vietinių gyventojų kapų plėšimas. Plėšikavimu pirmiausia buvo siekiama pasisavinti kapose esančius dirbinius iš aukso ir sidabro – o taip pat tai buvo susiję su Europos pastangomis išnaikinti vietinių gyventojų religines praktikas ir laidojimo papročius“, – pranešime spaudai cituojamas J.L.Bongersas.
Ištyrus ant nendrių esančius slankstelius, galima daryti prielaidą, kad šie konstruktai galėjo būti sukurti siekiant atitaisyti plėšikavimo metu mirusiesiems padarytą žalą, sakoma tyrime. Tyrėjų grupės atliktas datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad slanksteliai ant nendrinių stiebų buvo suverti po pirminio kūnų palaidojimo.
„Šie „slanksteliai ant nendrių“ greičiausiai buvo sukurti siekiant rekonstruoti palaikus, reaguojant į kapų plėšimą, – sako J.L.Bongersas. – Mūsų išvados rodo, kad slanksteliai ant stiebų yra tiesioginis ir ritualizuotas vietinių gyventojų atsakas į Europos kolonializmą“.
Daugeliui Činčos slėnio čiabuvių kūno vientisumas po mirties buvo labai svarbus. Tyrimo duomenimis, regiono čiabuviai užsiėmė unikalia mirusiųjų priežiūra – netoliese gyvenusi činčorų tauta sukūrė pirmuosius žinomus dirbtinės mumifikacijos metodus, ir padarė tai dar tūkstantmečiais anksčiau nei senovės egiptiečiai pradėjo praktikuoti šį laidojimo ritualą.
Kai Europos kolonizatoriai kalnuotose Andų vietovėse sunaikino mumijas, vietinių gyventojų grupės išgelbėjo tai, ką galėjo – ir iš sunaikintų palaikų pagamino naujus ritualinius objektus.
„Ritualas atlieka svarbų vaidmenį socialiniame ir religiniame gyvenime, tačiau jis gali tapti konkurenciniu, ypač užkariavimų laikotarpiais, kai nusistovi nauji galios santykiai, – aiškina J.L.Bongersas. – Šie radiniai patvirtina, kad kapai yra viena iš sričių, kurioje vyko šis konfliktas“.
Parengta pagal CNN.
