Lustų gamyba tapo strateginiu prioritetu Europoje ir JAV, kai prasidėjus pandemijai išaugo šio komponento paklausa.
Didžioji dalis puslaidininkių gamybos vyksta Taivane, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, tuo metu ES siekia, kad gamintojos ir įmonės bloke taip pat prisiimtų didesnį vaidmenį.
Labai lauktas ES lustų aktas „mobilizuos daugiau nei 43 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų“ ir „leis ES pasiekti tikslą padvigubinti savo dabartinę rinkos dalį iki 20 procentų 2030 metais,“, pažymėjo Europos Komisija.
„Išsikėlėme tikslą čia, Europoje, pasiekti 20 proc. pasaulinės lustų gamybos rinkos dalį“, – pažymėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Pasiekti tokį lygį „iš esmės reiškia keturis kartus padidinti mūsų pastangas“, atsižvelgiant į didžiulį pasaulinės paklausos augimą, pridūrė ji.
Už ES vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas paragino europiečius išsikelti kuo ambicingesnius siekius, kurie neatsiliktų nuo panašių JAV planų, kur prezidento Joe Bideno administracija prašo Kongreso patvirtinti 52 mlrd. JAV dolerių dydžio planą.
„Be lustų, nebus jokio skaitmeninio perėjimo, jokio ekologiško perėjimo, jokios technologinės lyderystės. Pažangiausių lustų tiekimo užtikrinimas tapo ekonominiu ir geopolitiniu prioritetu“, – teigė jis.
Jei būtų patvirtinti, ES planams iš esamų ES biudžeto lėšų, taip pat sušvelninus galiojančias valstybių narių viešųjų subsidijų taisykles būtų galima pritraukti 43 mlrd. eurų.
Planuojamos lėšos apims 11 mlrd. eurų naujų išlaidų, skirtų moderniausių lustų kūrimui, o likusi dalis bus perkelta iš dabartinių ES projektų ir tai, ką atskiros valstybės narės skirs puslaidininkių tiekimo didinimui.
Pasiūlymui dar turės pritarti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, kur tikimasi nuomonių skirtumo tarp pramonės sunkiasvorių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, ir mažesnių valstybių, nerimaujančių dėl vertingų tiekimo grandinių su Azija apribojimo.
Kritikai taip pat greičiausiai atkreips dėmesį į Th.Bretono pasiūlymą sukurti avarinį mechanizmą, kuris leistų kontroliuoti lustų eksportą ūmaus stygiaus atveju.
Lenktynės dėl subsidijų
Kai kurios valstybės narės, vadovaujamos Nyderlandų ir Šiaurės šalių, taip pat gali priešintis ketinimams išplėsti valstybės pagalbos apimtį, EK planuojant palengvinti ES vyriausybėms galimybes perskirstyti lėšas lustų gamintojams.
„Nenorime atsidurti tokioje padėtyje, kai didžiulė JAV įmonė gauna krūvą ES pinigų, kad atidarytų gamyklą kurioje nors didelėje ES valstybėje narėje“, – kalbėjo vienas ES diplomatas.
Visgi spaudimas Europai nedelsti yra labai didelis.
Tuo metu Pietų Korėja taip pat žada milžiniškas subsidijų sumas, kad padidintų savo lustų verslo apimtis.
Gali būti, kad ES siūlomos sumos atrodys menkos kitų šalių investicijų fone.
Pavyzdžiu, Taivano mikroschemų gamintoja TSMC planuoja išleisti nuo 40 mlrd. iki 44 mlrd. JAV dolerių per ateinančius 12 mėnesių naujoms gamykloms statyti.
Šalims trokštant padidinti vidaus pasiūlą, gamintojos naudojasi akimirka ieškodamos geriausio pasiūlymo dėl vietos naujoms gamykloms, o JAV įsikūrusi lustų gamintoja „Intel“ netrukus gali paskelbti apie dideles investicijas Europoje.
