Tačiau analitikai mano, kad jo veiksmus veikiausiai reikėtų aiškinti kaip įspėjimą kitoms šalims neaštrinti savo dalyvavimo Ukrainoje – o ne kaip norą panaudoti branduolinius ginklus, rašo BBC.
Branduoliniai ginklai egzistuoja jau beveik 80 metų ir daugelis šalių juos laiko atgrasymo priemone, kuri ir toliau užtikrina jų nacionalinį saugumą.
Kiek branduolinių ginklų turi Rusija?
Visi branduolinių ginklų skaičiai yra apytiksliai, tačiau Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, Rusija turi 5977 branduolines galvutes – branduolinį sprogimą sukeliančius įtaisus – nors į šį skaičių įeina ir apie 1 500 branduolinių galvučių, kurios jau nebenaudojamos ir turi būti išmontuotos.
Iš likusių maždaug 4 500 branduolinių galvučių didžioji dalis laikoma strateginiais branduoliniais ginklais – balistinėmis raketomis. Šie ginklai paprastai siejami su branduoliniu karu.
Likusieji yra mažesni, mažesnės naikinimo galios branduoliniai ginklai, skirti naudoti trumpo nuotolio mūšio teritorijose ar jūroje.
Tačiau tai nereiškia, kad Rusija turi tūkstančius paruoštų ilgojo nuotolio branduolinių ginklų.
Ekspertų vertinimu, šiuo metu „dislokuota“ apie 1 500 Rusijos kovinių galvučių, t.y. jos yra raketų ir bombonešių bazėse arba povandeniniuose laivuose jūroje.
Kaip šis rodiklis atrodo šalia kitų šalių?
Branduolinį ginklą turi devynios šalys: Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė.
Kaip jau minėta, Rusija turi 5977 branduolines galvutes, NATO – 5943, Kinija – 350, Pakistanas – 165, Indija – 160, Izraelis – 90 ir Šiaurės Korėja – 20.
Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė yra tarp 191 valstybės, kuri yra pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT).
Pagal šią sutartį jos turi sumažinti savo branduolinių galvučių atsargas ir teoriškai yra įsipareigojusios jas visiškai sunaikinti.
Nuo aštuntojo ir devintojo dešimtmečių šiose šalyse saugomų kovinių galvučių skaičius sumažėjo.
Bet Indija, Izraelis ir Pakistanas niekada neprisijungė prie NPT, o Šiaurės Korėja iš jos pasitraukė 2003 m.
Izraelis yra vienintelė iš devynių šalių, niekada oficialiai nepripažinusi savo branduolinės programos – tačiau visuotinai pripažįstama, kad ji turi branduolinių kovinių galvučių.
Ukraina neturi branduolinių ginklų – ir, nepaisant prezidento V. Putino kaltinimų, nėra įrodymų, kad ji kada bandė jų įsigyti.
Kiek galingi yra branduoliniai ginklai?
Branduoliniai ginklai yra sukurti taip, kad sukeltų kuo didesnį suniokojimą. Sunaikinimo mastas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant:
- kovinės galvutės dydį;
- kaip aukštai virš žemės ji detonuojama;
- vietos, aplinkos;
Tačiau net ir mažiausia kovinė galvutė gali sukelti didžiulius nuostolius ir ilgalaikes pasekmes.
Antrojo pasaulinio karo metu Hirošimoje (Japonija) žuvo 146 000 žmonių, o bombos galingumas buvo 15 kilotonų. O šiandien branduolinių kovinių galvučių galia gali viršyti 1 000 kilotonų.
Ką reiškia „branduolinio atgrasymo priemonė“ – ir ar ji pasiteisino?
Argumentas išlaikyti didelį branduolinių ginklų skaičių buvo toks: turint galimybę visiškai sunaikinti priešą, būtų užkirstas kelias jam pulti jus. Garsiausiu terminu tapo abipusiai užtikrintas sunaikinimas (angl. mutually assured destruction, MAD).
Nors buvo atlikta daug branduolinių bandymų ir nuolat didėjo jų techninis sudėtingumas bei naikinamoji galia, branduoliniai ginklai nebuvo panaudoti ginkluotoje konfrontacijoje nuo 1945 metų.
Rusijos politika taip pat pripažįsta branduolinius ginklus tik kaip atgrasymo priemonę – ir nurodo keturis jų panaudojimo atvejus:
- balistinių raketų paleidimas, kuriomis atakuojama Rusijos Federacijos ar jos sąjungininkų teritorija;
- branduolinio ginklo ar kitų rūšių masinio naikinimo ginklų panaudojimas prieš Rusijos Federaciją ar jos sąjungininkus;
- išpuolis prieš svarbiausius Rusijos Federacijos vyriausybinius ar karinius objektus, keliantis grėsmę jos branduoliniams pajėgumams;
- agresija prieš Rusijos Federaciją naudojant įprastinę ginkluotę, kai kyla pavojus pačios valstybės egzistavimui;
Kiek turėtume nerimauti?
Branduolinio konflikto tikimybė šiek tiek padidėjo – bet išlieka nedidelė, rašo BBC.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as BBC naujienų tarnybai sakė, kad JK kol kas nepastebėjo jokių pokyčių faktinėje Rusijos branduolinių ginklų laikysenoje.
Tai bus atidžiai stebima, patvirtina žvalgybos šaltiniai.
Parengta pagal BBC.
