Karo analitikai: Kremlius sustos tik tada, kai gaus tokį smūgį į snukį, kad teks išspjauti išmuštus dantis

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
 Darbininkas Dmytrivkos kaime netoli Ukrainos sostinės Kijevo į vilkiką krauna sunaikintą Rusijos kariuomenės tanką į vilkiką. 2022 m. birželio 20 d.<br> Zuma Press / Scanpix nuotr.
 Darbininkas Dmytrivkos kaime netoli Ukrainos sostinės Kijevo į vilkiką krauna sunaikintą Rusijos kariuomenės tanką į vilkiką. 2022 m. birželio 20 d.<br> Zuma Press / Scanpix nuotr.
 Vietos gyventoja šalina nuolaužas iš Vannikovos gatvėje esančio daugiabučio namo kiemo, po neseniai Donecke vykusio apšaudymo. 2022 m. birželio 20 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Vietos gyventoja šalina nuolaužas iš Vannikovos gatvėje esančio daugiabučio namo kiemo, po neseniai Donecke vykusio apšaudymo. 2022 m. birželio 20 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Jun 21, 2022, 8:41 AM

Jūsų dėmesiui – birželio 20 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. „Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų“.

Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl „karo Ukrainoje“: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Vladimiras Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.

Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.

„Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrickas Sandersas.

Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.

Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos.

Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.

Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals“ rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.

Operacinis lygmuo

Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, kad ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.

Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepaisant optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.

Taktinis lygmuo

Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.

Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.

Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot“, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.

Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.

Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.

72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 rublių (3441 euro) per mėnesį atlyginimą.

Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų kruizinių raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.

Odesa iš Krymo apšaudyta raketomis „Onyx“.

Komentaras

Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.

Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas*.

Atkreipiame dėmesį į du dalykus.

Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.

Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono „Azov“ karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?

Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant M.Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento Kassymo Jomarto Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. K.J.Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.

Seno Maskvoje išauginto lapino K.J.Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją“ – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje.

Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam V.Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?

Atrodo, kažkas pradeda naują xiàngqí** partiją.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

__________________

* Vėlinas – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra. Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius žmonių paslėptus, užkeiktus lobius, ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu. Pagrindinė Vėlino pareiga – saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, taip pat bausti nesąžiningus žmones, skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius. Pavadinimas yra tos pačios šaknies kaip vėlė, vėlinės, velionis. Įsigalėjus krikščionybei, Vėlinas buvo sutapatintas su piktąja dvasia (Šėtonu), gyvenančiu pragare, iš kur ateina į žemę ir veda žmones į nuodėmę, tapo gąsdintoju ir persekiotoju (lrytas.lt past.).

** Xiàngqí – strateginis stalo žaidimas, dar vadinamas Kinų šachmatais (lrytas.lt past.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.