Vladimiras Putinas Rusijos kovą su demografine krize matė pagrindiniu tikslu, o jo vyriausybė siekė, kad mažėjantis šalies gyventojų skaičius pradėtų stabilizuotis dar šiais metais.
Masinės karo aukos, „dalinė“ 300 000 rezervistų mobilizacija ir vėlesnis masinis rusų bėgimas į užsienį sutrukdė įgyvendinti šį tikslą, praneša „Bloomberg“.
Vidinė uždaro vyriausybės posėdžio, vykusio likus kelioms savaitėms iki „dalinės“ mobilizacijos paskelbimo, ataskaita „parodė, kad pareigūnai jau buvo padarę išvadą, jog šie tikslai yra nerealūs“, pranešė agentūra.
Kartu su mažėjančiu gimstamumu ir ilgalaikiais 1990 m. gyventojų krizės padariniais nepriklausomi demografai – tokie kaip Aleksejus Rakša – šią padėtį vadina „tobula audra“.
Maskvos Gaidaro instituto tyrėjas ir demografijos specialistas Igoris Jefremovas sakė, kad jei karas tęsis artimiausiais mėnesiais, kaip tikimasi, kitais metais Rusijoje gali gimti mažiau nei 1,2 mln. vaikų – tai bus mažiausias gimstamumo rodiklis šiuolaikinėje istorijoje.
„Pagrindinis smūgis gimstamumui bus netiesioginis, nes daugumos šeimų planavimo horizontas dėl to bus visiškai sunaikintas, – sakė I.Jefremovas agentūrai „Bloomberg“. – Ir poveikis bus tuo stipresnis, kuo ilgiau truks mobilizacija“.
Tuo tarpu dėl COVID-19 pandemijos likvidavimo ir išpuolio prieš Ukrainą Rusijos mirtingumo rodikliai pasiekė aukščiausią lygį per visą šiuolaikinę šalies istoriją.
Nors demografiniai pokyčiai paprastai pastebimi per dešimtmečius, „Bloomberg“ teigė, kad „invazijos padariniai didina blogiausių scenarijų tikimybę“.
„Rusiją ištiko demografinis lūžis, jos ekonomikai trūksta jaunų darbuotojų ir dabar jai gresia sąstingis ar dar blogesnė padėtis dar ilgai po to, kai karas baigsis“, – rašė „Bloomberg“.
