Šį ir dar keturis palaidojimus, datuojamus nuo III a. vidurio iki IV a. pabaigos, Jungtinės Karalystės archeologai aptiko netoli Bario miesto Velso pietuose. Archeologai mano, kad palaidojimai gali būti susiję su Viton Lodžo romėnų vila, kuri pirmą kartą buvo atkasta prieš pusę amžiaus.
Pasak archeologų įmonės „Red River Archaeology“ vykdančiojo direktoriaus Marko Collardo, vyras, kuriam mirties dieną, kaip manoma, buvo 21–25 metai, buvo palaidotas į uoloje iškaltą kapą, kuris, remiantis duobės viršuje ir apačioje aptiktomis vinimis, galėjo būti apkaltas medinėmis lentomis. M. Collardas pažymėjo, kad vyras buvo „paguldytas [veidu į žemę] ir labai didelės vinys kaklo užpakalinėje dalyje, ant pečių ir tarp pėdų gali rodyti, kad buvo naudojami suvaržymai“.
Bet vyro asmeniniai papuošalai – geležinis kalavijas, auliniai batai ir sidabrinė arbaleto tipo segė – rodo, kad jis galėjo būti elitinis romėnų kariuomenės narys.
Velso muziejaus „Amgueddfa Cymru“ vyresnysis archeologijos kuratorius Evanas Chapmanas nurodo, kad „tai pirmasis Velse rastas romėnų sidabrinės arbaleto tipo segės pavyzdys“. Šios segės, greičiausiai naudotos apsiaustui prisegti, dažnai buvo siejamos su romėnų kariuomene. „Šiuo atveju karinį ryšį patvirtina kalavijo buvimas“, – sako E.Chapmanas.
Tiesioginė vyro kaulų ir dantų analizė atskleidė daugiau detalių apie jo gyvenimą. Pavyzdžiui, kai mirė, jis sirgo mastoiditu – smilkinkaulio bakterine infekcija. Šią ligą šiandien galima lengvai išgydyti antibiotikais, tačiau romėnų laikais tai galėjo būti mirties nuosprendis.
Vyro kaulų ir dantų emalio izotopų – elementų, kurių branduoliuose yra skirtingas neutronų skaičius – analizė taip pat parodė, kad jis „greičiausiai augo toliau į rytus, galbūt nuo Velso sienų ar dar toliau, – sako archeologė Rachel Morgan). Taigi ką šis turtingas vyras veikė ūkyje pietų Velse, kai mirė?“
Neretai romėnų palaidojimų randama ne oficialiose kapinėse, o pavieniui. Tačiau vyro padėtis – kniūbsčiomis – o taip pat tai ,kad netoliese aptiktas kapas su asmeniu, kurio kaukolė buvo padėta prie jo kojų – yra įsidėmėtina, sako M.Colardas, nes kiti romėnų palaidojimai Britanijoje taip pat rodo „aiškų ryšį tarp palaidojimų kniūbsčiomis ir asmenų su nukirstomis galvomis“.
Pavyzdžiui, 2021 m. buvo nustatyta, kad kitame romėnų ir britų kapinynų komplekse Knobb's Farm, esančiame į šiaurę nuo Kembridžo, buvo labai daug neįprastų palaidojimų. Iš visų ten esančių 52 palaidojimų, 13 (25 proc.) buvo su įkapėmis, o 17 (33 proc.) – su nukirstomis galvomis.
Tyrėjai pradėjo skirti daugiau dėmesio netipinių palaidojimų modeliams Vakarų Europoje romėnų laikotarpiu, tačiau iki šiol nebuvo rasta vieningo tokio pobūdžio palaidojimų paaiškinimo.
Nesvarbu, ar tai buvo žemo statuso asmenys, nusikaltėliai, ar tokie, kuriuos jų bendruomenės norėjo užtikrinti, kad jie „liktų mirę“ – kultūrų kontekste toks palaikų laidojimas niekada nebuvo laikomas teigiamu mirusiojo palaidojimo būdu.
Todėl šis romėnų kareivis yra tam tikra paslaptis, kuri galbūt niekada nebus išspręsta. „Įdomu tai, kad jis buvo palaidotas negatyviai, bet vis dar su savo regalijomis, – sako M.Collardas. – Kyla daugiau klausimų nei yra atsakymų!“
Parengta pagal „Live Science“.
