Jo teigimu, netgi bandoma nuslėpti, kad įsipareigojimų nebus laikomasi, nes informacija apie MTEP finansavimą pateikiama pridėjus aukštajam mokslui skirtas lėšas, lyginama su ankstesniu finansavimu.
Kaip dėstoma frakcijos „Vardan Lietuvos“ išplatintame pranešime, 2021-aisiais pasirašytame nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo nurodoma, kad, nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 m. pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pagal šį susitarimą biudžete iki 2024 m. pabaigos tam turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP.
Taigi, pabrėžia L. Savickas, susitarime užfiksuotas ne tik tolygaus MTEP finansavimo didinimas, bet ir konkretus tarpinio laikotarpio rodiklis, kurį turėtume pasiekti iki 2024-ųjų pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte matome, kad lėšų nepakanka.
Seimui pateiktame 2024 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. Eur (įskaitant atlyginimus). Toks finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Pagal Susitarimą MTEP veiklai iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln. eurų.
„Tokiais tempais, kai biudžeto eilutėse „pasimeta“ 245 mln. eurų, iki 2030-ųjų, geriausiu atveju, pasieksime tik 0,75 proc. BVP. Tad jei valdantieji nepaiso šio įsipareigojimo, ko galima tikėtis kitose srityse? Užtenka, kad, nesulaukę tinkamo valdžios dėmesio, kasmet dėl nepakankamo finansavimo ir mažų atlyginimų priversti streikuoti mokytojai. Ar kažkam norisi, kad radikalių priemonių griebtųsi ir kiti specialistai? Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema“, – sakė „Vardan Lietuvos“ narys L. Savickas.
Spartūs technologijų pokyčiai pasaulyje diktuoja būtinybę ir Lietuvai vystyti technologinį kūrybinį potencialą ir kurti nacionalinę mokslo, technologijų ir inovacijų – aukštos pridėtinės vertės – ekosistemą. Tik, atkreipia dėmesį politikas, panašu, kad valdantieji tai pamiršo.
„Nejau negana to, kad dėl Vyriausybės pradelstų reformų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos nepasiekė Lietuvos tokia apimtimi, kokia buvo suplanuotos? Šios lėšos ypač svarbios ekonomikos atsigavimui ir prisitaikymui prie augančių iššūkių. Negalime leisti, kad lėšos svarbioms sritims nebūtų skiriamos ir nacionaliniu lygmeniu“, – sakė Ekonomikos komiteto narys.
Pasak L. Savicko, investicijos į mokslo pasiekimus ir technologijų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje su kaupu atsiperka, bet šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas dvigubas mokslo ir studijų finansavimo atotrūkis nuo atitinkamo Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkio.
„Tam, kad būtų laikomasi bendro visų partijų pažado, su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegomis trečiadienį pateikiau pasiūlymo projektą, kuriuo prašau rasti trūkstamus 245 mln. eurų jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir susigrąžinti ar pritraukti talentus iš užsienio. Mums reikalingi ilgalaikiai sisteminiai ir strateginiai sprendimai“, – sakė L. Savickas.
