Latvijoje ir Estijoje tokių žmonių daugiau – atitinkamai po 27 proc. Be to, DI naudojimo tendencijos iliustruoja gilėjantį skaitmeninių įgūdžių atotrūkį visuomenėje, nes DI gerokai dažniau naudojasi jaunesni gyventojai ir aukštesnes pajamas gaunanti visuomenės dalis.
Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje DI aktyviausiai naudojasi 18–29 metų amžiaus gyventojai – jų gretose tokių yra 40 proc. Tačiau tarp vyresniųjų šis rodiklis stipriai krenta žemyn: 30–39 metų amžiaus grupėje DI naudojančių žmonių yra 22 proc., 40–49 metų amžiaus grupėje – 22 proc., o vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje – vos 8 proc.
Pavyzdžiui, Latvijoje DI technologijomis naudojasi 58 proc. 18–29 metų amžiaus gyventojų, o kitose amžiaus grupėse šis rodiklis svyruoja nuo 38 iki 11 proc. Estijoje DI technologijos jau tapo įprastu įrankiu 56 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių, o kitose amžiaus grupėse tokių žmonių yra nuo 34 iki 8 proc.
Pasak L. Dičpetrio, tyrimas išryškino ir pajamų įtaką – daugiau DI naudotojų yra aukštesnes pajamas gaunančiųjų gretose.
Aktyvumas naudojantis inovacijomis yra glaudžiai susijęs su žmonių ekonomine padėtimi visose trijose Baltijos šalyse. DI technologijomis naudojasi kas trečias (34 proc.) 1501 ir daugiau eurų per mėnesį gaunantis Lietuvos gyventojas (Latvijoje – 49 proc., Estijoje 32 proc.). Mažesnių pajamų namų ūkiuose šis rodiklis krenta perpus ar net daugiau. Tiesa, Estijoje atotrūkis tarp mažiau ir daugiau pajamų gaunančiųjų, kurie naudojasi DI, yra mažiausias, o Latvijoje – didžiausias.
EY užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį.
