Tarp kitų sričių specialistų, „ChatGPT“ privalumais naudojasi ir teisininkai. Tiesa, ne visuomet sėkmingai. Tarptautinėje žiniasklaidoje 2023 m. birželį nuskambėjo sensacingos antraštės, bylojusios apie tai, kaip du advokatai JAV teismui pateikė ieškinį, kuriame citavo net šešis neegzistuojančių, dirbtinio intelekto sugeneruotų bylų sprendimus. Teisėjas minimų advokatų kontorai skyrė baudą, o kartu pateikė nuomonę dėl, jo teigimu, „nesąmoningų svaičiojimų“ (angl. gibberish), pateiktų ieškinyje.
Teisėjas P. Kevin Castel teigė esą įprasta, jog teisininkai teismui teikdami dokumentus naudojasi kolegų, duomenų bazių pagalba, o technologijų pažangos akivaizdoje nėra draudžiama pasitelkti ir patikimus dirbtinio intelekto įrankius. Vis dėlto advokatai yra įpareigoti užtikrinti teikiamų duomenų tikslumą. Žalingos tokio aplaidumo pasekmės kyla ne tik teismo procesui, bylos šalims, tačiau ir teismų reputacijai. Antai toks advokatų elgesys „skatina cinizmą teisininko profesijos ir visos teismų sistemos atžvilgiu“. Galiausiai teisėjas pabrėžė, kad dirbtinio intelekto naudojimo teismo procese atgarsiai gali lemti ir tai, jog bylos dalyviai mėgins kvestionuoti ar užginčyti ne tik vieni kitų procesinius dokumentus ar įrodymus, tačiau ir teismo sprendimą, abejodami pastarųjų autentiškumu.
Panaši gynybos taktika teismo salėje jau buvo pasitelkta. 2016 m. „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas technologijų konferencijos Los Andžele metu pareiškė, jog automobilių „Tesla“ autonominė vairavimo funkcija daug saugesnė nei tais atvejais, kai vairuoja pats žmogus. Drąsi verslininko pozicija buvo užfiksuota vaizdo įraše platformoje „Youtube“. Avarijoje žuvus autonomine automobilio funkcija pasinaudojusiam vyrui, pastarojo šeima, 2023 m. teikdama ieškinį teismui, reikalavimus pagrindė šiuo vaizdo įrašu. E. Musko advokatai laikėsi tvirtos pozicijos – verslininkas tapo giluminės vaizdo klastotės (angl. deepfake) auka – konferencijoje nieko panašaus nesakė, o vaizdo įrašas tėra klastotė.
Generatyvaus dirbtinio intelekto pagrindu veikianti technologija padeda sukurti vaizdo įrašus įvykių, kurių nebuvo, skleisti propagandą, apsimesti įžymybėmis ar politikais, apgaudinėti žmonės. Naudojant deepfake vaizdo įraše esančiam asmeniui gali būti suteikiamas kito žmogaus balsas ar veido bruožai. Teismuose jau ne kartą panaudota argumentacija, tiesos ribas paverčia miglotomis. Dirbtiniam intelektui tobulėjant, netrukus bus lengva teigti, jog vaizdiniai ar garsiniai įrodymai teisme yra suklastoti. Teisėja Evette Pennypacker nutarime „Tesla“ pozicijai nepritarė ir išreiškė, kad pastaroji kelia didelį nerimą, kadangi Elonas Muskas pats sau susikuria nepagrįstą imunitetą ir iš esmės neturi atsakyti už savo veiksmus bei žodžius, prisidengdamas tuo, jog yra deepfake taikinys. „Teismas atsisako įtvirtinti tokį precedentą“, – teigė teisėja.
Generatyvų dirbtinį intelektą pradeda naudoti ir patys teisėjai. JAV Kolumbijos teisėjas, spręsdamas dėl autistiško vaiko medicininių išlaidų atlyginimo, pripažino pasinaudojęs įrankio „ChatGPT“ pagalba. Susidūręs su kritika, teisėjas tikino, kad robotas gali padėti paspartinti teismo procesus, o juo naudojantis tik kaip įrankiu, teisėjų šis nepakeis. Vis dėlto JAV teisėjai jau pradėjo įtvirtinti taisykles „ChatGPT“ naudojimui teismo procese – Teksaso valstijos teisėjas numatė advokatams pareigą patvirtinti, jog nenaudojo dirbtinio intelekto programų teikiamuose dokumentuose nepatikrindami jų tikslumo patys. Anot teisėjo, šios platformos yra linkusios į „haliucinacijas“. Jos sugalvoja nebūtų dalykų – pavyzdžiui, bylų sprendimų citatų. Kita vertus, Jungtinės Karalystės Apeliacinio teismo teisėjas neseniai pagyrė „ChatGPT“ kaip „linksmai naudingą“ priemonę. Šis teisėjas, kuris specializuojasi intelektinės nuosavybės teisės srityje, tvirtino, kad jis paprašė DI įrankio pateikti teisės srities reguliavimo santrauką ir gavo pastraipą, kuri, jo nuomone, buvo priimtina kaip atsakymas.
Dirbtinio intelekto sukurtos galimybės jau spėjo pasiekti kone visus teismo procese dalyvaujančius subjektus – ieškovus, advokatus, teisėjus ir kitus teismų sistemos darbuotojus. Vieni džiaugiasi galimybe paprastuoju būdu susipažinti su teisine informacija ir įgyti vertingų žinių, kitiems „trumpesnis kelias“ teisingumo link kelia pasipiktinimą. Inovatyvūs įrankiai neabejotinai gali būti naudingi, jei yra naudojami etiškai ir paisant tam tikrų taisyklių. Pastarųjų teisiniu lygmeniu kol kas nėra. Būtent dėl to galime dar didesniu mastu susidurti su trukdžiais teismo procese ir visuomenėje galimai kilsiančiu nepasitikėjimu teisingumo sistemos atžvilgiu. Kita šiandieninė problema yra technologijos patikimumas bei galimas šališkumas. Nors advokatai duoda priesaiką, kuria įsipareigoja atsisakyti savo asmeninių išankstinių nusistatymų, šališkumo ir įsitikinimų, taip pat ištikimai laikytis įstatymų ir atstovauti savo klientams, generatyvusis dirbtinis intelektas yra programinis produktas, kurį sukūrė tokios priesaikos nedavę žmonės.
Šio straipsnio autorės yra Agnė Limantė ir Monika Šukytė. A. Limantė yra Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, M. Šukytė – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto doktorantė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Ši publikacija parengta įgyvendinant projektą „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23–73.
