„Gavote naują pranesima su asmeniniu teismo kodu, noredami perskaityti pranesima prisijunkite ciai: [...]“, – be lietuviškų raidžių ir su teksto rinkimo klaidomis rašoma žinutėje ir pateikiamas fiktyvus, kiek panašus į tikrąjį „eTeismų“ interneto svetainės adresas.
Siuntėjo žinutės numeris yra užmaskuotas.
Tą patvirtina ir Lietuvos policijos virtualus patrulis (viena iš Lietuvos policijos paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“, stebinti elektroninę erdvę) – o jei vartotojas vis dėlto paspaudė nuorodą ir nukentėjo, kviečia pranešti į epolicija.lt.
Tokie sukčiavimo būdai stengiasi nukreipti į svetaines, kurios vizualiai gali priminti originalias svetaines, ir tokiose vartotojų prašoma suvesti savo asmeninius duomenis. Vėliau tokie surinkti duomenys gali būti naudojami bandant laužtis į asmens paskyras ar elektroninėje (ar net ir fizinėje) erdvėje bandant apsimesti kitu asmeniu.
Dar vienas svarbus momentas – dalis tokių žinučių buvo išsiųsta penktadienio vakare, kai gavėjai, tikėtina, bus pavargę, o jų dėmesys – atbukęs (arba gavėjai pamatys žinutes ryte, dar gerai neišsibudinę). Tai dar viena priežastis, kodėl neverta skubėti prisijunginėti prie tokių svetainių vos gavus žinutę: realaus pranešimo atveju gavėjui sureaguoti paprastai suteikiamas pakankamas laiko limitas (bent jau 24 valandos), o valstybinės ar net ir komercinės įstaigos labai retais atvejais siunčia pranešimus ne įprastu darbo metu.
