Ekspertai teigia, kad Rusijos oro erdvės gynybos tinklas patyrė sunkumų dėl kovos su Ukraina ir nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie tolimojo nuotolio dronų bei mažų orlaivių keliamos grėsmės. Rusija turi daugybę oro gynybos sistemų – antžemines sistemas, naikintuvus ir radarus, taip pat elektroninės kovos įrangą. Maskvoje taip pat yra viena iš nedaugelio nuolat veikiančių stacionarių priešraketinių sistemų – „A-135“.
Rusijos sistemos turi skirtingą veikimo nuotolį ir aukštį, teigia Londono karališkojo koledžo Karo studijų departamento habilituota daktarė Marina Miron. Vis dėlto Ukraina nuolat taikosi į Rusijos gilumoje esančią teritoriją, naudodama bepiločius, ir sukeldama paniką bei sprogimus Maskvoje, pasiekdama Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir taikydamasi į strategines bazes – tokias kaip Engelso tolimosios aviacijos centras Rusijos Saratovo regione.
Dabartinėje Rusijos priešlėktuvinės gynybos strategijoje, kuri numatyta iki 2030 m., tokios technologijos nenumatytos – nors rusų radarai jau seniai atsižvelgia į nevaldomų orlaivių grėsmę, sako RAND analitinio centro Europos padalinio gynybos ir saugumo analitikas Mattias Ekenas.
„Panašu, kad Kremlių nustebino tai, jog jo teritorija yra jautri dronų smūgiams iš Ukrainos, įskaitant išpuolius tokiose oro bazėse kaip Engelso, – sako jis. – Užuot suformulavusi nuoseklią strategiją, Rusijos valdžia po išpuolių savo teritorijoje dažniausiai griebiasi ad hoc priemonių. Rusijos iššūkis kyla ne dėl įrangos trūkumo, o dėl istoriškai susiklosčiusio dėmesio kitokiai grėsmei.“
Karas Ukrainoje paskatino Rusiją perkelti kelias savo oro gynybos sistemas arčiau Ukrainos sienos. „Pancir-S1“ yra viena iš tokių sistemų, perkeltų užkamšyti spragas ir dislokuotų ant vyriausybinių pastatų – tačiau šių sistemų veiksmingumas išlieka neaiškus, teigia M. Ekenas.
Yra tam tikrų įrodymų, kad dabartinės trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos – ypač „Pancir“ – negali veiksmingai kovoti su mažais lengvais dronais, sako jis. Filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip per kelia atakas palyginti pigūs bepiločiai orlaiviai pataiko į „Pancir“, rodo, kad problemos yra technologinės, o taip pat susijusios su tuo, kaip Rusija šias sistemas dislokuoja.
Priešlėktuvinės gynybos sistemų perkėlimas iš jų pirminių vietų „kelia pavojų jų veiksmingumui“ ginant tokius miestus kaip sostinę nuo oro grėsmių – tokių kaip sparnuotosios ir balistinės raketos, 2023 m. vasarį rašė analitikas Maksimas Starčakas gynybos tyrimų centrui „The Jamestown Foundation“.
Maskva taip pat atitraukė oro gynybos sistemas iš savo vakarinio forposto Kaliningrade, kurį aplink Baltijos jūrą supa kelios NATO šalys – kad papildytų Ukrainoje sunaikintų ar sugadintų sistemų atsargas, lapkritį pranešė Didžiosios Britanijos vyriausybė. Ukraina neseniai išvedė iš rikiuotės daugybę Rusijos pažangių antžeminių sistemų „S-400“, o oro gynybos perkėlimas rodo, kad Maskva jaučia „per didelį krūvį“, tuo metu teigė Londonas.
Parengta pagal „Newsweek“.
