Paviešinus nuotraukas, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti komentarai, kad tai yra rusiškos kilmės dronas „Gerbera“. Portalas Lrytas šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės atsargos majorą, ginkluotės ekspertą Darių Antanaitį.
– Kaip vertinate šį incidentą? Kas čia galėjo nutikti?
– Tai galėjo būti du dalykai. Arba tai Baltarusijos kariuomenės naudotas dronas, kuris išėjo iš rikiuotės, pagamintas iš pigių ir nepatikimų dalių. Arba tai galėjo būti tie viešoj erdvėje jau minėti dronai, kurie įskrido į Baltarusijos teritoriją šią naktį – o turint omenyje viešų šaltinių informaciją, kad tokių dronų veikimo arba valdymo nuotolis yra iki 300 kilometrų ir paprastai valdomi jie yra telefono ryšiu, tai galima versija, kad arba baltarusiai patys jį sunaikino, kad nukristų nenuskridęs kažkur toliau nuo sienos, arba dronas tiesiog prarado ryšį ir sudužo – o gal tiesiog baigėsi kuras.
– Kai kurių teigimu, vizualiai dronas panašus į „Gerbera“. Kaip vertinate tokią versiją?
– Manau, reikia palaukti oficialių šaltinių pranešimų – nes jei pradėsime fantazuoti, galime priskaldyti malkų iki lubų. Bet pagal nuotrauką, išvaizdą tikrai panašu į „Gerberą“ – būtent į tą, koks nuo praeitų metų naudojamas Ukrainoje siekiant klaidinti oro gynybos sistemas. Tokie dronai yra gerokai pigesni už „Shahed“ ir naudojami dideliais kiekiais. Tad vertinant preliminariai ir neprofesionaliai – taip, tai galėtų būti rusų Gerbera.
– Kaip vertintumėte šią situaciją, turint omenyje, kad tai nutiko tuo pačiu metu, kai įvyko ir kitas incidentas pasienyje su susišaudymu. Ar tokie dalykai gali būti susiję?
– Visą laiką galime prisigalvoti susijusių dalykų – tačiau nemanau, kad šie yra susiję. Nes taip pat galima tai susieti ir su tuo, kad šiandien sugedo „Tele2“ ryšys, ir kad Lietuvoje lyja.
Visur yra priežastinis ryšys – bet jis turi būti įrodytas, nes kitu atveju mes sau įvarysime fobiją ir paranoją, ir sumistifikuosime A. Lukašenkos režimą iki begalybės.
– Kaip pats vertintumėte visą šią situaciją? Kokias išvadas turėtume padaryti?
– Visų pirma, mes gyvename šalia kovos veiksmų zonos – Ukrainos. Mus skiria tiktai nedidelis tarpas – Baltarusija. Turint omenyje, kad ir pačios Baltarusijos kariuomenė nėra labai gerai paruošta, tai incidentų, be jokios abejonės, yra ir bus.
Tačiau į visą tai reikia reaguoti šaltai ir svarbiausia laikytis informacinės higienos – sulaukti, kol bus oficialių, valstybinių institucijų pranešimai. Ir jokiais būdais nekurti interpretacijų bei neskleisti panikos.
Kas žinoma apie droną „Gerbera“
Kaip rašo „Kyiv Post“, „Gerbera“ – lengvi rusiški dronai, pagaminti daugiausia iš putplasčio. Leidinio teigimu, pirmiausia jie buvo naudojami Ukrainos priešlėktuvinei gynybai klaidinti, bet dabar Rusijos pajėgos juos naudoja ir žvalgybai ar net smūgiams.
Nors rašoma, kad jie pasižymi mažu atspindžiu radare ir geresniu manevringumu, reikia atkreipti dėmesį, kad kaip nurodė Lietuvos kariuomenė, Lietuvoje nukritęs dronas buvo pastebėtas iš anksto.
Atvirųjų šaltinių duomenimis, „Gerbera“ gali turėti 4G modemą, leidžiantį realiuoju laiku perduoti vaizdo įrašus mobiliojo ryšio tinklais. Drono veikimo nuotolis be kovinio krovinio siekia iki 300 kilometrų, todėl jis tinka ilgesnėms stebėjimo ir klaidinimo misijoms.
Kaip praneša „Militarnyj“, šią savaitę Ukrainoje numuštame „Gerbera“ drone buvo rastas „Mesh“ tinklo komponentas – „HX“ serijos belaidis pramoninis maršrutizatorius, gaminamas Kinijos elektronikos bendrovės „Shenzhen Sinosun Technology Co., Ltd.“.
Gamintojo teigimu, toks maršrutizatorius gali užtikrinti stabilią aprėptį 50–100 kvadratinių metrų plote ir vienu metu prijungti „Wi-Fi“ ir „Ethernet“ įrenginius, savo aprėpties zonoje gali perduoti didelės raiškos vaizdo įrašus, balso ryšį ir duomenis.
„HX“ serijos įrenginiai suderinami su „Wi-Fi“ ir 4G/5G tinklais bei pasižymi pramonine apsauga, skirta plačiam temperatūros ir įtampos diapazonui – todėl gali patikimai veikti atšiauriomis sąlygomis.
Tinklo „Mesh“ architektūra leidžia sklandžiai perduoti duomenis dideliais atstumais ir yra suprojektuota taip, kad išlaikytų tinklo stabilumą net ir sugedus atskiriems mazgams. Remiantis viešai prieinama technine informacija, tokios sistemos palaiko nuolatinę informacijos aprėptį didelėse teritorijose, automatinį tinklo mastelio keitimą, belaidį atgalinį ryšį tarp mazgų pagal tarpusavio ryšio modelį ir atsparumą atskirų komponentų praradimui.
Kaip nurodo „Militarnyj“, „Mesh“ tinklas galėtų užtikrinti nuolatinį bepiločių orlaivių ryšį ir koordinavimą, įskaitant galimybę stebėti, kiek bepiločių orlaivių lieka viename būryje ir toliau juda tikslo link.