Vis dėlto suaugusiam, sveikam žmogui angies įkandimas retai būna mirtinas, o ir gydymui retai prireikia reanimatologų pagalbos, skelbia Respublikinė Šiaulių ligoninė. Minėtu atveju pacientą ištiko anafilaksinis šokas, ištino ne tik įkandimo vieta kojoje, bet ir gerklė – tačiau pasak medikų, taip nutinka, kai žmogus yra alergiškas.
Kaip portalą Lrytas informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), dėl gyvatės nuodų toksinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokamas paslaugas 2021 m. gavo 17 asmenų, 2022 m. – 28 asmenys, 2023 m. 15 asmenų, 2024 m. – 32 asmenys, 2025 m. – 21 asmuo, o per keturis šių metų mėnesius – 2 asmenys.
„Šie duomenys grindžiami gydymo įstaigų į informacinę sistemą „Sveidra“ įvesta informacija, pagal kurią fondo lėšomis apmokamos paslaugos. Skaičiuojami atvejai, kai pacientams nustatomas gyvatės nuodų toksinis poveikis ir tai yra pagrindinė diagnozė. Tačiau ne visi atvejai koduojami šiuo kodu ar patenka į PSDF apmokamas paslaugas, todėl bendras gyvačių įkandimų skaičius gali būti didesnis“, – nurodė VLK.
Susiję straipsniai
Tačiau ką daryti, jei įkando gyvatė?
Daugelis susidūrimų su vienintele nuodinga gyvate Lietuvoje įvyksta miškingose vietovėse. Reikia pabrėžti, kad gyvatės iš prigimties nėra agresyvios, tačiau jei jos išgąsdintos arba jaučiasi negalinčios atsitraukti, jos gali įkąsti.
Pagrindinis klausimas yra, kiek nuodų įšvirkščia gyvatė, teigia Norvegijos medikų asociacijos valdybos vadovas Ståle Onsgårdas Sagabråtenas.
„Laimei, vienas iš trijų gyvatės įkandimų yra vadinamasis „sausas“ įkandimas – kas reiškia, kad jame nėra nuodų arba jų yra labai mažai. Jei per pirmąsias 30 minučių įkandimo vietoje nepasireiškia jokia reakcija, rimta reakcija yra mažai tikėtina. O jei po dviejų valandų simptomų visai nėra, paprastai tolesnis stebėjimas ar gydymas nėra būtinas“, – sako jis.
Vis dėlto kai kurie žmonės, kuriems nepasireiškia reakcijos, visada turėtų būti apžiūrėti gydytojo ir stebimi pirmąsias 24 valandas, pažymi jis.
„Vaikams iki 12 metų, nėščioms moterims, vyresniems nei 70 metų žmonėms ir visiems, kurių sveikatos būklė prasta, kyla didesnė rimtų reakcijų rizika, todėl jie visada turėtų kreiptis į skubios pagalbos skyrių arba ligoninę. Tas pats galioja žmonėms, kuriems įkando į nugarą, pilvą, krūtinę, galvą ar kaklą – nes šie įkandimai dažniau sukelia rimtų komplikacijų“, – sako S. O. Sagabråtenas.
Suaugusiems ir kitaip sveikiems pacientams reakcija įkandimo vietoje paprastai nulemia, ar reikalingas gydymas. Suaugusieji, turintys tik lengvus simptomus ir jokių pablogėjimo požymių, turėtų būti stebimi 6–8 valandas. Hospitalizacija nėra būtina.
Tačiau jei pastebimas ryškus melsvai raudonas odos spalvos pakitimas, patinimas arba tokie simptomai kaip greitas pulsas ar žemas kraujospūdis, sukeliantis galvos svaigimą, reikėtų skubiai kreiptis į ligoninę.
Žmonės, vartojantys kraujospūdį mažinančius vaistus su AKF inhibitoriais, turi didesnę riziką patirti žemą kraujospūdį ir taip pat turėtų skubiai kreiptis į gydytoją. Tas pats galioja visiems, kurie patiria kvėpavimo sunkumus arba pilvo skausmą, taip pat vėmimą ir viduriavimą.
„Veido ar gerklės patinimas yra dar vienas rimtas įspėjamasis ženklas, rodantis galimai gyvybei pavojingą būklę. Sumažėjęs budrumas ar sąmonės netekimas taip pat yra pavojingi. Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, turėtumėte nedelsdami skambinti greitosios pagalbos tarnybai. Būtina skubiai nuvežti į skubios pagalbos skyrių ar ligoninę“, – sako S. O. Sagabråtenas.
Jei įkando gyvatė, labai svarbu išlaikyti ramybę ir neliesti įkandimo vietos. „Tiek įkandimo vieta, tiek įkąstas žmogus turėtų kuo mažiau judėti. Padidėjęs pulsas skatina greitesnį nuodų plitimą organizme ir didina rimtesnės reakcijos riziką, – sako S. O. Sagabråtenas. – Todėl svarbu judėti ramiai. Jei reikia judėti, kad būtų galima pasiekti medicininę pagalbą, pacientą reikėtų nešti. Tai ypač svarbu vaikų atveju, nes jie yra jautresni gyvatės nuodams“.
„Esu šeimos gydytojas jau daugiau nei 25 metus ir dirbau daugybę budėjimų vietovėse, kuriose gausu poilsiautojų gamtoje ir turistų, bet vos ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti pacientus, kuriuos priėmiau stebėjimui po gyvatės įkandimo. Ir tie priėmimai daugiausia buvo dėl to, kad pacientai priklausė didelės rizikos grupėms, o ne dėl to, kad pačios reakcijos buvo sunkios“, – sako medikas.
Lietuvos medikai įspėja, kad patyrus gyvatės įkandimą, negalima čiulpti nuodų iš žaizdos – tai kelia dvigubą rizika: įsimesti infekcijai į žaizdą arba apsinuodyti taip „pirmąją pagalbą“ teikiančiajam. Taip pat negalima užveržinėti įkąstą galūnę, bandyti išpjauti ar prideginti įkandimo vietą.
Parengta pagal Valstybinės ligoninės kasos ir „Science Norway“ informaciją.