Eksperimente dalyvavo 3005 pagyvenusių amerikiečių. Jiems reikėjo atlikti paprastą testą ir atskirti penkis kvapus: mėtos, odos, žuvies, rožės ir apelsino. Didžioji dalis žmonių (78 proc.) teisingai įvardino 4–5 kvapus. Vos 3,5 proc. – vieną arba visai negalėjo pateikti teisingo atsakymo. Likusieji pateikė 2–3 teisingus atsakymus.
Po penkerių metų iš visų dalyvių 430-ies (12,5 proc.) jau nebuvo tarp gyvųjų. Per penkerius metus mirė 39 proc. neįveikusių testo. O štai tarp normalios uoslės žmonių šis rodiklis buvo tik 10 proc. Taigi tarp sutrikusios uoslės žmonių mirusiųjų buvo gerokai daugiau. Žinoma, mokslininkai atsižvelgė į amžių, pajamas, sveikatos būklę ir kitus reikšmingus faktorius.
Tyrimo autorius Jayant M. Pinto sakė, kad pats savaime kvapų neskyrimas nesukelia mirties. Tačiau tai gali būti savotiškas įspėjantis signalas. Mokslininkų nuomone, šis atradimas leis sukurti patogų sveikatos problemų išsiaiškinimo metodą.
Kol kas specialistai šio reiškinio priežasčių įvardyti negali. Gali būti, jų reikia ieškoti atsistatančiose uoslės sistemos kamieninėse ląstelėse. Tokiu atveju kvapų skyrimo gebėjimo praradimas liudytų apie organizmo atsistatymo funkcijos sutrikimą
Antroji versija akcentuoja tai, kad uodžiamasis nervas yra vienintelis galvos nervas, tiesiogiai kontaktuojantis su aplinka. Būtent juo visokiausios kenksmingos dalelės ir mikrobai patenka į centrinę nervų sistemą.
