Tyrimo autoriams vadovavęs Jovanas Huttonas Pulitzeris pareiškė Naujojoje Škotijoje per archeologinius kasinėjimus atradęs įrodymų, bylojančių, kad romėnų laivai prie Amerikos krantų buvo atplaukę I-ajame amžiuje ar net iki Kristaus gimimo. Šios mokslininkų grupės teorijos ašis – Ouko saloje rastas, kaip manoma, Senovės Romos laikų trumpaašmenis kardas.
Nemažai istorikų tokius artefaktus vadina nevertais dėmesio – jie įsitikinę, kad, pavyzdžiui, tokį kardą galėjo pamesti kuris nors moderniųjų laikų kolekcininkas. Žinoma, atmesti tokios galimybės nėra kaip. Juk Ouko sala kadaise buvo pats lobių medžioklės, kurių vajus prasidėjo 1795 m., epicentras.
Vis dėlto J.H.Pulitzeris šimtu procentų įsitikinęs, kad jo atrastą romėnišką kardą pametė romėnai. Tai – jo teorijos vinis.
„Tą kardą radome senovinio laivo nuolaužose, – pasakojo mokslininkas „The Boston Standard“. – Ir tai yra tik vienas iš daugelio neįtikėtinų romėniškųjų artefaktų. Jis, kaip ir kiti Senovės Romos laikų kardai, pažymėtas arseno ir švino junginiu, kurio radome ir kito originalaus romėniško kardo sudėtyje. Viskas sutampa.“
Be to, J.H.Pulitzeris atkreipia dėmesį į Naujosios Škotijos urvuose rastus indėnų piešinius. J.H.Pulitzerio įsitikinimu, kai kuriuose jų tikrai vaizduojami ir Senovės Romos legionieriai.
Ouko saloje yra rasta ir kitų Senovės Romos laikus menančių artefaktų. Pavyzdžiui, 1901 m. čia rastas legionieriaus švilpukas. 1933 m. Meksike rastas senovės romėnų skydo bareljefo fragmentas ir romėniškos skulptūros galva. Prie Ouko salos krantų yra rasta ir Kartaginos auksinių monetų.
Dar vienas J.H.Pulitzerio argumentas – Ouko saloje veši invazinių rūšių augalai, kuriuos kadaise puoselėjo senovės romėnai.
