Žmonių DNR slypi virusas ir jis gali prisikelti

Jei manėte, kad visas jūsų DNR yra „žmogiškas“, klydote: daugiau nei 8 proc. žmogaus genomo sudaro informacija ne apie mus, o apie virusus. Šiuos kodus tyrinėjantys mokslininkai atranda vis daugiau naudingos informacijos, o vienas iš naujų atradimų sukelia šiurpulį – paaiškėjo, kad mūsų DNR yra likęs visas viruso „receptas“ ir jis gali prisikelti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenims, pernai savo noru dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos pasitikrino beveik 14,5 tūkstančio gyventojų ir tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus (2012 m.).<br>C.Goldsmith / CDC nuotr.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenims, pernai savo noru dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos pasitikrino beveik 14,5 tūkstančio gyventojų ir tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus (2012 m.).<br>C.Goldsmith / CDC nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 22, 2016, 9:31 AM, atnaujinta May 28, 2017, 1:49 AM

Mokslininkai skelbia atradę 19 naujų „nežmogiškų“ DNR dalių, kurias mūsų genome įrašė tolimus žmonių protėvius užkrėtę virusai, taigi dabar yra žinomos 36 tokios atkarpos. Kitaip sakant, tiek atskirų informacijos apie virusus dalių gali būti mūsų DNR.

Vienas jų aptiktas atvejis – ypatingas: paaiškėjo, kad kai kurių žmonių DNR liko visa informacija apie senovinį virusą, kuriuo kadaise buvo užsikrėtę žmonių protėviai. X chromosomoje atrastam viruso kodui suteiktas pavadinimas „Xq21“.

Kol kas mokslininkai negali pasakyti, ar šis viruso „receptas“, kuris buvo aptiktas 50-yje iš 2,5 tūkst. tyrimo dalyvių DNR, gali daugintis ar atsistatyti. Visgi ankstesni tyrimai parodė, kad tokie virusai gali paveikti juos nešiojančius žmones.

„Tai yra likučiai senų įvykių, kurie buvo ištaisyti ne visoje žmonijos populiacijoje, o tik kai kurių šiandien gyvenančių žmonių protėvių genome“, – paaiškino genetikas Jeffrey Kiddas.

Mičigano universiteto medicinos mokyklos ir Tufto universiteto mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo žmonės iš viso pasaulio, didesnė dalis jų buvo kilę iš Afrikos – šiam regionui didesnis dėmesys skirtas dėl to, kad iš jo kildinami šiuolaikiniai žmonės.

Savo atradimus jie grindžia ankstesniais žmonių endogeninių retrovirusų tyrimais. Kai kuriais atvejais tokių virusų „įterptos“ DNR grandinės sekos atlieka naudingą užduotį, pavyzdžiui, nurodo nėščių moterų organizmams sukurti apsauginį sluoksnį, kuris apsaugo vaisių nuo toksinų moters kraujyje.

„Atrodo, kad iš jo galima atkurti infekcinį virusą – jei tai pasitvirtintų, tai būtų labai įdomu, nes galėtume tyrinėti senų senovėje vykusią virusinę epidemiją. Šis tyrimas suteikia svarbios informacijos, kuri yra reikalinga siekiant suprasti, kaip evoliucionavo retrovirusai ir žmonės“, – teigė Tufto universiteto atstovas Johnas Coffinas.

Savanorių iš Afrikos genuose aptiktas didesnis kiekis retrovirusų – tai siejama su didesne Afrikos populiacijų genomo įvairove. Šiame žemyne žmonės gyveno ilgiau, vyko vidinis populiacijos maišymasis, tuo metu Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikų populiacijos daugiausia kilo iš specifinių migracijų.

Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Straipsnis parengtas pagal Dailymail.co.uk ir Arstechnica.com inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.