Moskovijus? Tenesinas? Periodinė elementų lentelė dar pasunkėjo

Lyg iki šiol buvo per lengva mokytis Mendelejevo lentelėje surašytų cheminių elementų pavadinimus, ten atsirado dar keturi nauji liežuvį laužantys žodžiai. Tik sausį atrasti nauji cheminiai elementai ligi šiol buvo vadinti tiesiog protonų skaičių viename atome nurodančiais skaičiais – 113, 115, 117 ir 118. Dabar paskelbti naujų cheminių elementų pavadinimai, kuriuos pasiūlė juos atradusių universitetų mokslininkai.

Et, kur dingo tie laikai, kai cheminių elementų pavadinimus buvo bent jau įmanoma įsidėmėti?..<br>123rf nuotr.
Et, kur dingo tie laikai, kai cheminių elementų pavadinimus buvo bent jau įmanoma įsidėmėti?..<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 9, 2016, 11:47 AM, atnaujinta May 22, 2017, 8:39 AM

Tiesa, kol kas šie vardai yra laikini. Penkis mėnesius dėl jų vyks konsultacijos, o jau po to, jei niekas pernelyg neprotestuos, Tarptautinė teorinės ir taikomosios fizikos sąjunga bei Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga formaliai juos patvirtins.

Taip, anot legendos, Mendelejevo susapnuotoje periodinėje elementų lentelėje atsiras keturi žodžiai, kurių tas pats Mendelejevas niekaip negalėjo susapnuoti. 113 elementas pavadintas nihoniumu (nihonium, simbolis – Nh), 115 – moskovijumi (moscovium – Mc), 117 – tenesinu (tennessine – Ts), 118 – oganesonu (oganesson – Og).

Atrodo, elementams vis sunkėjant, vis sunkėja ir jų pavadinimai. Dabar galime tik su gilia nostalgija prisiminti laikus, kai elementai buvo vadinami paprastai ir suprantamai – geležis, siera, helis, deguonis…

Kita vertus, tai logiška – sunkiausias natūraliai gamtoje egzistuojantis elementas lentelėje užima 92 vietą (tai uraniumas), visi tolesni yra grynai sintetiniu būdu sukurti mokslininkų laboratorijose, tad ir jų pavadinimai, švelniai tariant, yra sintetiniai.

Pavadinimams taikomos gana paprastos taisyklės – jie gali būti iš mitologijos, gali nurodyti vietą, šalį ar mokslininką, gali kilti iš mineralo pavadinimo. Be to, vardas turi būti unikalus ir išlaikyti „istorinį bei cheminį nuoseklumą“. Supraskime, kad nuoseklumą saugo galūnės „-iumas“.

Žinant taisykles, gana lengva suprasti ir naujų pavadinimų atsiradimo logiką.

Nihoniumo atomas buvo atrastas RIKEN Nishina mokslo centre Japonijoje. Tad jam ir pavadinimą pasiūlė japonai (beje, pirmą sykį). O Nihonium yra japoniškas Japonijos pavadinimas.

Moskovijus atrastas Maskvos regione, Dubnoje įsikūrusiame Jungtiniame branduolinių tyrimų institute. Aiškinti, kodėl toks pavadinimas, lyg ir nebereikia.

Tenesinas taip pavadintas pagerbiant JAV valstiją Tenesį. Paprasta – prie jo atradimo smarkiai prisidėjo Ouk Ridže nacionalinė laboratorija ir Vanderbilto universitetas. Abu yra Tenesyje. Beje, tai jau antras elementas, gavęs JAV valstijos vardą. Lentelėje jau yra Kalifornis.

Oganesonui vardą vėlgi suteikė rusai. Juo pagerbtas garsus branduolio fizikas Jurijus Oganesjanas, vadovavęs daugelio naujų elementų paieškoms. Beje, tai tik antras atvejis, kai periodinių elementų lentelėje atsiranda dar gyvo mokslininko vardas. J.Oganesjanui dabar 83 m.

Pastarąjį kartą prieš tai lentelė naujais cheminiais elementais buvo papildyta 2011 m. Dabartiniai keturi naujokai užpildė septintąją lentelės eilutę, tad pasaulio universitetai pradeda naujas lenktynes – kas pirmas įsirašys aštuntojoje eilutėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.