Praėjusiais metais tarptautiniame mokslo žurnale „Health Sciences“ publikuotas habilituoto mokslų daktaro Jono Kairio straipsnis, kuriame apžvelgiami įvairiose šalyse mokslininkų atlikti kaitinamojo tabako gaminių tyrimai. VU Medicinos fakulteto docentas J.Kairys sistemiškai išnagrinėjo ir įvertino 23 mokslines publikacijas bei šaltinius.
Lietuvos mokslininko tyrimo išvadose teigiama, kad nikotino vartotojams pasiūlius tabako produktų, galinčių sumažinti jų širdies ir kraujagyslių, plaučių ir onkologinių ligų riziką, ateityje galima sulaukti didelės naudos. Mokslas nebando įrodyti, kad tabako alternatyvų vartojimas yra sveika ir nedaro žalos, tačiau tai sumažina tabako dūmuose esančių kenksmingų ir galimai kenksmingų medžiagų poveikį rūkantiems žmonėms, tad tyrimus, kuriais siekiama įvertinti ilgalaikį tabako alternatyvų poveikį vartotojų sveikatai, būtina tęsti.
Akcentuoja tyrimų pritaikymą praktikoje
Visuomenės sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, kuriai dėmesys skiriamas tiek visos Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu. Pandemijos sukelta krizė tik paaštrino sveikatos apsaugos sistemų problemas, iki šiol egzistuojančias skirtingose valstybėse. Visuomenės sveikatos specialistai neabejoja, kad dauguma šių problemų išliks ir po pandemijos, nes jas išspręsti galima tik kompleksiniais sprendimais ir ilgalaikėmis programomis, kurias įgyvendinti reikia metų metus.
Moksliniai tyrimai turėtų būti neatsiejama ilgalaikių programų dalis. VU medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalja Fatkulina atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais ES itin akcentuoja, kad Bendrijos finansuojami moksliniai projektai suteiktų praktinę naudą.
„Bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad kiekvienam tyrimui yra privalomas taikomasis aspektas. Vadinasi, tyrimai turi praversti ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei“, – sako prof. dr. N.Fatkulina.
Pašnekovės teigimu, visi instituto mokslininkų tyrimų rezultatai vienaip ar kitaip yra pritaikomi praktiškai – gali daryti įtaką ir nulemti pokyčius visuomenės sveikatos srityje.
Kaip į visuomenės sveikatos problemas tai orientuotų tarptautinių tyrimų pavyzdį mokslininkė mini jungtinės veiklos projektą „CHRODIS PLUS: gerųjų praktikų taikymas sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis“. „Mūsų darbo grupės siekia, kad permainos apimtų kuo didesnę visuomenės dalį, kad valdžios bei savivaldos institucijos priimtų atitinkamus sprendimus ir padėtų kurti sveikatos raštingumo sistemą“, – pasakoja profesorė.
Dr. N.Fratkulina įsitikinusi, kad sveikatos raštingumo svarba visuomenei ir valstybei yra didžiulė: „Jeigu žmonės yra raštingi sveikatos srityje, jie ne tik turi žinių, bet ir sugeba tinkamai jomis pasinaudoti – sąmoningai keičia savo elgesį bei įpročius, gali savarankiškai įvertinti rizikas, todėl išlieka atsparūs tam tikriems veiksniams.“
Plataus dialogo svarba
Sveikatos mokslų instituto direktorės teigimu, kad mokslininkų įdirbis suteiktų praktinę naudą visuomenei, būtinas politinis dialogas – sprendimų priėmėjai turi būti informuoti su naujausiais pasiekimais ir pažangiausiomis praktikomis.
N. Fatkulina prisimena, kaip pernai gegužę Seime pavyko suorganizuoti platų dialogą, į kurį įsitraukė įvairių valstybės institucijų atstovai, dalyvavo Sveikatos apsaugos ministras, kitų ministerijų specialistai. Valdžios atstovams mokslininkai padėjo praplėsti žinias apie psichikos sveikatos problemas, kurios kyla skyrybas išgyvenančioms šeimoms. Itin akcentuotas skyrybų poveikis vaikų sveikatai, diskutuota, kaip galima sumažinti skyrybų sukeliamą žalą psichoemocinei sveikatai.
Anot ekspertės, kad mokslininkų darbo rezultatai taptų pamatu pokyčiams visuomenėje, reikia ne tik pažangių metodikų, programų bei planų, bet ir žmonių, kurie būtų pokyčių agentai – užtikrintų sistemos funkcionavimą, aktyviai inicijuotų ir palaikytų procesus tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Kaip tokie pokyčių agentai dažniausiai yra minimi visuomenės sveikatos specialistai, psichologai, gydytojai.
Lietuvai atveria pasaulinę patirtį
Kitų šalių patirtis ir gerosios praktikos Lietuvos mokslininkams leidžia geriau suvokti pasaulinį kontekstą, nustatyti, kur mūsų šalis yra pažengusi, o kur – atsilieka. Visuomenės sveikatos srityje tai gali padėti rasti atsakymus į klausimus, kurie specialistams neduoda ramybės metų metais.
Klasikiniai pavyzdžiai – elgsenos, kurios didina sveikatos rizikas, tačiau kurias pakeisti reikalinga ne tik įpročių kaita bei didesnis sveikatos raštingumas, bet ir praktiniai sprendimai, kurie remiasi mokslinėmis studijomis bei technologijų pažanga.
Pavyzdžiui rūkymas yra viena opiausių sveikatos problemų, kadangi nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 6 mln. žmonių. Cigarečių rūkymas sukelia sunkias ligas ir priklausomybę, tačiau iki šiol taikytos priemonės, nukreiptos į rūkymo prevenciją, neatneša norimų rezultatų. Net ir Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad rūkančiųjų skaičius pasaulyje ir po penkerių metų išliks toks pats, vadinasi sveikatos specialistams ir medikams reikia pagrįstų mokslinių duomenų, o rūkantiesiems – alternatyvių sprendimų, kurie padėtų sumažinti rūkymo žalą.
Taigi, mokslo ir technologijų pažanga atveria naujas galimybes, tačiau ar įmanoma į jas atsižvelgti ir taikyti praktikoje jau šiandien? Pramonės sektoriuje moksliniai tyrimai jau seniai analizavo galimybes mažinti rūkimo sukeliamą žalą pašalinant iš proceso daugiausiai kancerogeninių medžiagų sąlygojantį degimo procesą. Tai yra, nikotiną išskirti ne deginant tabaką, o jį kaitinant.
Taip atsirado kaitinamojo tabako gaminiai. Savaime suprantama, kyla pagrįsti klausimai – kiek bešališkais galima laikyti tokius tyrimus ir jais paremtą praktiką? Ir tam į pagalbą skuba neatsiejama kito mokslo ir pažangos dalis – ne tik iškelti hipotezę ir tirti jos pagrįstumą eksperimentais, bet ir juos pateikti plačiajai mokslo visuomenei visokeriopai analizei.
Kaip jau minėta, tarptautiniame mokslo žurnale „Sveikatos mokslai“ publikuotas habilituoto mokslų daktaro Jono Kairio straipsnis apžvelgia įvairiose šalyse mokslininkų atliktų kaitinamojo tabako gaminių tyrimus.
Tyrėjas atkreipia dėmesį, kad dauguma rūkančiųjų cigaretes puikiai išmano apie rūkymo žalą, o kai kurie bando mesti rūkyti, tačiau ilgam atsikratyti rūkymo pavyksta tik maždaug 5-10 proc. rūkančiųjų. J. Kairys primena, kad cigarečių rūkymas Europos kardiologų draugijos gairėse nurodomas kaip „mirtina priklausomybė“. Anot mokslininko, kai rūkymo visiškai atsisakyti neįmanoma, vienas iš galimų sprendimo būdų – kurti alternatyvius produktus, kurių kenksmingas poveikis sveikatai būtų mažesnis.
Tyrimo autorius pastebi, kad alternatyvių gaminių vartotojų skaičius didėja, todėl gydytojai turėtų daugiau žinoti apie kaitinamojo tabako produktus bei jų poveikį sveikatai. „Tuo pačiu metu būtina tęsti tyrimus, kurių tikslas – įvertinti ilgalaikį šių produktų poveikį vartotojų sveikatai“, – savo tyrime rašo J. Kairys ir pažymi, jog reikėtų atsižvelgti į kenksmingą nikotino poveikį, taip pat į galimą pavojų, kad nikotino produktus pradės vartoti daugiau žmonių, ypač jaunimas.
Kaip tyrimai virsta sprendimais?
Šeimos gydytoja, psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė, kas dieną susidurianti su pacientais, kuriems reikia pagalbos, pastebi, kad labai svarbu remtis patikima moksline informacija ir apibendrinta specialistų patirtimi, o Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai leidžia sugretinti mūsų specialistų patirtis ir praktikas su kitų valstybių. Habil. dr. J. Kairio studiją ji laiko pavyzdžiu, kaip Lietuvos mokslas gali analizuoti pasaulinį kontekstą.
„Tyrimas neatsilieka nuo Jungtinės Karalystės mokslininkų darbo – sisteminės analizės, kurią britai atliko siekdami suprasti galimą alternatyvių tabako gaminių poveikį rūkantiems asmenims. Britų mokslininkai apibendrino ir ištransliavo analizės rezultatus ir sukūrė atitinkamas metodikas, kaip veiksmingiau padėti rūkantiesiems mesti rūkyti arba sumažinti riziką sveikatai, jeigu suaugę ir sąmoningi žmonės nenori ar nėra pasirengę atsisakyti nikotino“, – dėsto V.Andrejevaitė, kuri priklausomybės nuo tabako gydymo specializaciją įgijo Naujojo Džersio medicinos ir stomatologijos universitete JAV, taip pat baigė kursus Nacionaliniame rūkymo nutraukimo mokymų centre (NCSCT) Jungtinėje Karalystėje.
Anot V. Andrejevaitės moksliniais tyrimais yra pagrįsta visa NCSCT veikla – agentūra organizuoja mokymus gydytojams ir rūpinasi, kad visuomenės sveikatos ir medicinos specialistams netrūktų žinių, atnaujintos mokslinės informacijos.
Taip pat NCSCT agentūra yra atvira visuomenei – prisiregistruoti centro svetainėje gali kiekvienas gyventojas. Virtualioje aplinkoje vartotojas tarsi apgaubiamas patarimais ir pagalba, padedančia įveikti priklausomybę. Jeigu pageidauja, užsiregistravęs žmogus gali gauti specialų metančiojo rūkyti rinkinį. Gydytoja V. Andrejevaitė priduria, kad metantiems rūkyti Jungtinėje Karalystėje kompensuojami ne tik vaistai, bet ir pakaitinė nikotino terapija rūkymo nutraukimo gydymui.
Pašnekovė pažymi, kad alternatyvūs bedūmiai tabako gaminiai Didžiojoje Britanijoje yra vertinami kaip mažiau žalinga strategija, lyginant su įprastų cigarečių rūkymu, kai suaugęs pacientas nenori ar negali mesti rūkyti naudodamas įprastus medikamentinius būdus ir gaudamas psichologinį palaikymą.
Kitaip tariant, hipotezių kėlimas ir tikrinimas virsta realiais sprendimais, kuriomis sprendžiamos visiškai konkrečių žmonių visiškai konkrečios ir aktualios problemos.
Atotrūkį būtina mažinti
Tuo tarpu Lietuvoje nėra nieko panašaus į britišką NCSCT agentūrą, kuri visuomenei padėtų spręsti rūkymo priklausomybės problemą. Lietuvos gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai naujausiais tyrimais ir kitų šalių praktika dabar domisi nebent savo iniciatyva. „Kasdienio darbo krūviai yra labai dideli, dėl to nukenčia gydytojų mokymasis“, – savo nuomone dalijasi dr. V.Andrejevaitė.
VU medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. N.Fatkulina teigia, nors tyrimų sveikatos mokslų srityje vis daugėja, o Lietuvos specialistų balsas – vis geriau girdimas tarptautinėje erdvėje, atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir medicinos praktikos vis dar akivaizdus.
Ypač sudėtinga pasiekti paprastus gyventojus ir padaryti įtaką jų gyvensenai. „Juk mokslininkai negali prievarta įtraukti žmonių ar institucijų į savo tyrimus. Daug ką lemia asmeninis žmogaus požiūris, nuostatos, entuziazmas“, – dalijasi mokslininkė.
Pasak N.Fatkulinos, kai kuriems sprendimų priėmėjams daug lengviau įsivaizduoti, kuo virs investicijos į kelio remontą, negu suprasti projektą, kuriuo siekiama visuomenės sveikatos srityje pritaikyti naujas metodikas. Tai įrodo, jog santykį su mokslo pažanga formuojančio sveikatos raštingumo trūksta ne tik plačiajai visuomenei, bet ir valstybės tarnautojams, savivaldybių atstovams.
O toks raštingumas būtinas norinti jau šiandien išnaudoti pasiektą technologinę pažangą bei mokslinių studijų potencialą sprendžiant neatidėliotinus visuomenės sveikatos iššūkius.
