Vakcinos labai sulėtino mirtingumą, tačiau yra pasaulio dalių, kurių vakcinos dar nepasiekė, kur atvejų daugėja.
Yra daug priežasčių, kodėl COVID-19 duomenys gali būti klaidingi. Ankstyvosios duomenų suvestinės, pavyzdžiui, Johnso Hopkinso universiteto stebėjimo sistema, rodo naujausius turimus duomenis, tačiau, kaip vis dažniau sužinome, COVID-19 pamažu sklido po pasaulį daug anksčiau, nei buvo manoma iš pradžių. Nežinant apie COVID-19, mirties priežastys galėjo būti užregistruotos kaip nulemtos kitos ligos – arba mirtis užfiksuota kaip be jokių žinomų priežasčių.
Tai pasakytina ir apie ankstyvąsias pandemijos dienas, kai stulbinanti simptomų įvairovė dar nebuvo iki galo suvokta, o gydytojai dar nežinojo, kokios savybės nulemia mirtiną naujojo koronuviruso atvejį. Tai reiškia, kad daugelis susirgimų nebuvo teisingai diagnozuoti ir apie juos nebuvo pranešta.
Kai kurios šalys pranešė tik apie ligoninėse mirusius nuo COVID-19 – arba apie tuos, kuriems buvo nustatytas teigiamas viruso testo rezultatas. Kitose šalyse mirtinų atvejų buvo tiek daug, kad nepakako išteklių ištirti ir nustatyti galimus pandemijos nulemtus mirties atvejus. Kai kuriose šalyse, ypač kaimo vietovėse, kur žmonės galbūt miršta namuose, taip yra iki šiol.
Kai kurios šalys, įskaitant Rusiją, Baltarusiją, Braziliją ir Iraną, vangiai skelbia tikruosius COVID atvejų skaičius.
Gegužės mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtarė, kad nuo viruso mirė iki trijų kartų daugiau žmonių, nei rodo duomenys. Cituodama ataskaitą, kurioje nurodoma, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. nuo COVID oficialiai mirė 1,8 mln. žmonių, PSO apskaičiavo, kad perteklinis mirčių skaičius greičiausiai siekė 3 mln. Iki gegužės nuo naujojo koronavirusi oficialiai mirė 3,4 mln. žmonių, o PSO apskaičiavo, kad šis skaičius greičiausiai buvo 6-8 mln. Pasiekus 5 mln. mirčių ribą, iš tiesų tai galėtų reikšti, kad mirė 10 mln. ar net ir dar daugiau žmonių.
Praeis šiek tiek laiko, kol bus galima susidaryti geresnį ir išsamesnį tikrųjų skaičių vaizdą. Vienas iš būdų tai išsiaiškinti – išnagrinėti mirčių perteklių šalyse. Tai – mirtys per tam tikrą laikotarpį, viršijančios vidutinį bazinį mirtingumo lygį. Žinoma, tikėtina, kad pandemija padidino mirčių dėl kitų priežasčių skaičių – dėl perpildytų ligoninių ar nepakankamų galimybių gauti medicininę pagalbą.
Žurnalas „The Economist“, kuris nuolat skelbia duomenis apie numatomą perteklinį mirčių skaičių nuo COVID-19, lapkričio pradžioje juos patikslino ir nurodė, kad mirčių skaičius svyruoja nuo 10 iki 19 milijonų. Vašingtono universitete (JAV) įsikūręs Sveikatos rodiklių ir vertinimo institutas (IHME) šiuo metu priskaičiuoja 12 mln. Tačiau vis dar nėra patikimo būdo nustatyti tikruosius skaičius – tam gali prireikti ne vienerių metų.
Daugybė veiksmingų COVID-19 vakcinų padeda kovoti su pandemija – nors vis dar yra kliūčių, kurių galima būtų išvengti: nuo skiepų nelygybės, kai turtingiausios pasaulio šalys kaupia vakcinų dozes ir skiepija papildomomis dozėmis, o skurdžiausioms šalims skiepų gali tekti laukti iki 2023 m., kol gaus pirmąją injekciją – iki kovotojų prieš vakcinas, kurie savo ruožtu stengiasi neleisti sustabdyti ligos plitimą kuriant grupinį imunitetą. Ir kol tokių atvejų bus, pandemija gali tęstis ne vienerius metus, rašo „IFL Science“.
