– Kai kalbame apie klimato kaitą, dažniausiai kaip priežastis įvardijame šiltnamio efekto dujas, iškastinio kuro deginimą, miškų kirtimą. Visgi dabar aktualiausia, kokios yra sąsajos tarp karo ir klimato kaitos?
– Tos sąsajos – kaip dviašmenis kalavijas. Yra ir teigiamų ir neigiamų dalykų. Neigiami dalykai – stoja įvairūs bendradarbiavimai su Rusija ir apskritai pasaulis per daug fragmentuojasi ir mažiau laikosi tarptautinių susitarimų. Klimato kaita – absoliučiai globali problema, tad kiekviena bet kur pasaulyje išmesta CO2 tona pasiskirsto toje pačioje atmosferoje ir veikia visą pasaulį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, su Rusijos ar kitų šalių mokslininkais atliekami tyrimai nutrūksta.
Svarbus dalykas yra ir amžinasis įšalas. Tai istorinis klimato pokyčių dokumentas, nes ten gausybė paleoklimatinių archyvų – nuosėdinių uolienų, kurias tyrinėjant galima nustatyti, kas vyksta atšilimo ar atšalimo laikotarpiais. Iš kitos pusės, jos savyje laiko milžinišką kiekį organikos, ir kadangi vakariečių mokslininkai prie jų prieiti ir nagrinėti gali mažiau, būtent šis Rusijos amžinasis įšalas gali būti planetinio masto faktorius. Jeigu jis ištirps ir išlaisvins daug CO2, šiltėjimas gali sustiprėti net dvigubai. Tai lyg tiksinti bomba, kurią mokslininkai mažiau tyrinės ir stebės, nes dėl karo ir geopolitinės nesantaikos neturės tokios prieigos.
Yra ir teigiamų dalykų – daugelis šalių, kurios yra priklausomos nuo naudingųjų iškasenų importo, turėjo planą, kokiu būdu pertvarkyti industriją ir atsisakyti šių pigių naudingų iškasenų. Tačiau, pagal mokslininkų paskaičiavimus, šie planai buvo žymiai perdėti, nes iškastinio kuro naudojimas yra per gausus – ir civilizacijų atžvilgiu netgi savižudiškas.
Bet kadangi prasidėjo ir ekonominis Rusijos ir Europos karas, į viską galima žiūrėti ir iš teigiamos pusės. Tai paspartins perėjimą prie atsinaujinančių resursų. Tikėtina, kad šią žiemą gyvensim šalčiau, nes mažiau deginsim, mažiau teršim atmosferą ir mažinsim savo susinaikinimo riziką. Jei kažkuris resursas yra ribojamas, tai yra paspirtis ir didesnės investicijos alternatyviems resursams vystyti – saulės, vėjo, potvynių ir atoslūgių, hidro, geoterminei energijai.
– Kurie konkretūs karo metu vykstantys procesai yra žalingiausi aplinkai?
– Visų pirma – tiesioginis vandens, oro užterštumas. Yra paskaičiuota, kad, kai vyko intensyviausi karo veiksmai, Rusija paleisdavo iki kelių dešimčių tūkstančių sviedinių, kas dieną. Įsivaizduokite, vienas sviedinys turi metalinius apvalkalus, tie apvalkalai pabyra visur ir teršia dirvą, o susidarę aerozoliai teršia orą. Kai dega infrastruktūra, susidaro įvairūs kancerogenai – vėžį sukeliantys produktai, dioksinai. Taip įvyksta dėl nekontroliuojamų gaisrų.
Jei deginamos kokios nors industrinės medžiagos, tai daroma tam tikroje temperatūroje, kad būtų suardyta toksiška organika. Visai kas kita, kai dega ištisi sunaikinti miestai. Buvo paskaičiuota, kad Mariupolyje padaryta žala prilygsta keliolikos atominių bombų numetimui. Įsivaizduokite, kiek visos sudegintos medžiagos pateko į atmosferą.
Kariniai veiksmai vyko ir Juodojoje jūroje – dėl to žūsta gyvūnija, pažeidžiamos ekosistemos. Jei, pavyzdžiui, susprogdinamas ir sudeginamas laivas, visos laive buvusios medžiagos pasklinda į vandenį ir vyksta tikra katastrofa.
Vasarą vyko apšaudymai, degė laukai. Kai dega laukai ir prasideda vadinamieji „wild fires“ (liet. laukiniai gaisrai), į atmosferą patenka įvairūs aerozoliai, smalkės, suodžiai, azoto oksidai. Tai visapusiška tarša. Visa karo zona yra ir ilgą laiką dar bus ypač didelio užterštumo sritis.
– Ar išvis įmanoma tiksliai nustatyti, kokia bus šio karo kaina klimatui, jei Rusija pagarsėjusi kaip šalis, neteikianti duomenų apie tai, kiek jos kariuomenė sukuria išmetamųjų dujų ir kitų kenksmingų medžiagų?
– Tiesioginis kariuomenės kuro naudojimas yra santykinai nedidelis. Sakoma, kad JAV kariuomenė sunaudoja iki kelių procentų visos JAV bendrai sunaudojamų dujų ir benzino. Tai pakankamai didelis procentas, tad galima tikėtis, kad ir Rusija klimatui daro proporcingą poveikį.
Tačiau poveikis klimatui atsiranda ne iš pačio karo ir šaudymo, o dėl geopolitinių pasekmių – sutrūkinėja globalūs ryšiai, pasaulis tampa mažiau globalus ir mažiau susitariantis, tad kiekviena šalis elgiasi taip, kaip nori. Tie susitarimai, kurie stabilizuoja klimatą, nueina veltui ir mes toliau keliaujame link klimatinės katastrofos.
Tačiau, kaip minėjau, tai ir teigiamas dalykas – kadangi būtent per tokius katastrofinius poslinkius įvyksta ir technologiniai bei kultūriniai lūžiai, dešimtimis kartų pagreitėja politiniai sprendimai.
– Kokių konkrečiai technologinių lūžių galime tikėtis?
– Žymiai didesnio investavimo į saulės, vėjo energetiką, įvairaus energetinių tinklų sinchronizavimo, mastelio didinimo. Galime tikėtis ir didesnio teritorijų, kuriose tą energiją galime išgauti, tinkamumo.
– Didžiojo septyneto šalys neseniai Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „viena didžiausių maisto ir energijos krizių šiuolaikinėje istorijoje“. Kaip manote, ar panašia krize galima pavadinti ir tai, kas po karo nutiks klimatui?
– Poveikis klimatui yra nevienareikšmiškas. Šitas karas klimato pokyčio reguliavimui turės ir neigiamų pasekmių, ir teigiamų, nes jis tiesiogiai skatina didžiųjų naudingų iškasenų atsisakymą. Galbūt daugelis šalių norėdamos apsisaugoti ieškos kitokių sprendimų ir sieks autonomijos nuo naftą išgaunančių diktatūrų.
– Klimato kaita – nevienadienis procesas. Kokių, jūsų manymu, padarinių klimatui galime tikėtis, jei karas tarp Rusijos ir Ukrainos greit nesibaigs?
– Jei jis greit nesibaigs, šalims bus mažiau tikimybių grįžti į „business as usual“ (liet. kasdienę padėtį). Kuo ilgiau tas karas truks, tuo didesnė tikimybė, kad mes „atsijungsime“ nuo tos naftos bambagyslės, sukursime naujas technologijas ir tapsime atsparesni. Jei karas tęsis ilgiau, naudingų degiųjų iškasenų nebereikės, kadangi kuo ilgiau trunka konfliktas su šalimi, kuri tiekia tas naudingas iškasenas, tuo didesnis spaudimas atsiriboti nuo jos. Kadangi Vakarų šalys pačios neturi tiek naudingų iškasenų, jos bus priverstos radikaliai perdaryti savo energetiką. Kai jos tai padarys, naudą pajus visas pasaulis.
– Turite omenyje, kad Vakarų pasaulis pereis prie atsinaujinančių išteklių naudojimo?
– Tikrai taip, šis karas spartina perėjimą link atsinaujinančių išteklių.
