Dirbtinė ukrainiečių sukurta ranka, atsidūrusi ant „Time“ viršelio – kas tai per išradimas?

Ukrainos startuolio „Esper Bionics“ kuriamas produktas atsidūrė ant žurnalo „Time“ viršelio. Leidinys jį įtraukė į 200 geriausių 2022 m. išradimų sąrašą. Kas žinoma apie jų produktą ir verslą?

 Ukrainos startuolio „Esper Bionics“ kuriamas produktas atsidūrė ant žurnalo „Time“ viršelio.<br> „Forbes“, „Times“ iliustr., lrytas.lt mont.
 Ukrainos startuolio „Esper Bionics“ kuriamas produktas atsidūrė ant žurnalo „Time“ viršelio.<br> „Forbes“, „Times“ iliustr., lrytas.lt mont.
 380 g sverianti išmanioji robotinė ranka „Esper Hand“ turi 24 jutiklius, kurie fiksuoja ir apdoroja raumenų aktyvumą bei smegenų impulsus, kad suaktyvintų dirbtinės rankos veiksmus.<br> „Forbes“ nuotr.
 380 g sverianti išmanioji robotinė ranka „Esper Hand“ turi 24 jutiklius, kurie fiksuoja ir apdoroja raumenų aktyvumą bei smegenų impulsus, kad suaktyvintų dirbtinės rankos veiksmus.<br> „Forbes“ nuotr.
 Ukrainos startuolio „Esper Bionics“ kuriamas produktas atsidūrė ant žurnalo „Time“ viršelio.<br> „Time“ iliustr.
 Ukrainos startuolio „Esper Bionics“ kuriamas produktas atsidūrė ant žurnalo „Time“ viršelio.<br> „Time“ iliustr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 20, 2022, 1:55 PM

„Svarbiausia per ateinančius 30 metų sukurta technologija taps žmogaus kūne esanti elektronika“, – „Time“ sakė „Esper Bionics“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Dmytro Gazda. Jo įkurtas startuolis kuria galūnių protezus – iki elektronikos kūne dar toli, rašo „Forbes“.

Kol kas vienintelis startuolio išbaigtas gaminys – 380 g sverianti išmanioji robotinė ranka „Esper Hand“. Protezas turi 24 jutiklius, kurie fiksuoja ir apdoroja raumenų aktyvumą bei smegenų impulsus, kad suaktyvintų dirbtinės rankos veiksmus. Kūrėjai teigia, kad prietaisas ir žmogaus smegenys informacija keičiasi per neurokompiuterinę sąsają (smegenų ir kompiuterio sąsają).

Naudojant skaitmeninį signalų apdorojimą (DSP), duomenys perduodami į debesį. Ilgainiui protezas pradeda „suprasti“ dažnai pasikartojančius žmogaus judesių algoritmus ir išmoksta juos nuspėti.

O už kokius ir kieno pinigus išaugo „Time“ viršelio startuolis – ir ką jam pavyko tiek pasiekti?

Ką „Esper Bionics“ nuveikė per trejus metus

„Esper Bionics“ oficialiai pradėjo veikti 2019 m. Jo įkūrėjai – dermatologas Dmytro Gazda, pagal išsilavinimą finansininkė Ana Belevanceva (2021 m. patekusi į „Forbes Ukraine 30 under 30“ sąrašą) ir programuotojas Igoris Ilčenka.

Startuolio pradžia tapo 150 000 JAV dolerių, paimtų iš ankstesnių D.Gazdos įmonių. Prieš pradėdamas protezų verslą, jis buvo įkūręs baldų prekės ženklą „MZPA“, namų dekoro prekės ženklą „Ohhio“ ir sėdmaišių gamintojus „Poparada“.

2019 m. „Esper Bionics“ Ukrainos inžinerinių projektų konkurse „Vernadsky Challenge“ laimėjo 1 mln. grivinų (apie 26 tūkst. eurų). Po metų startuolis iš Ukrainos startuolių fondo ir Silicio slėnio akceleratoriaus „Alchemist“ gavo 50 000 JAV dolerių finansavimą. Išradėjai taip pat gavo „Google for Startups“ stipendiją.

Tačiau tai netapo pagrindinėmis investicijomis. 2020 m. rugpjūtį „Esper Bionics“ pritraukė Ukrainos fondo SMRK (Aleksandro Kosovano iš „MacPaw“ rizikos fondo) lėšas. Suma nebuvo atskleista, tačiau žinoma, kad vidutinė šio fondo čekio suma siekia 750 000 JAV dolerių.

Nepaisant karo, bendras Ukrainos startuolių, esančių SMRK portfelyje, įvertinimas 2022 m. liepą išaugo 5 proc., teigia vadovaujantis fondo partneris Andrijus Dovženko.

Jau per Rusijos invaziją fondas ir antrą kartą investavo į „Esper Bionics“ – ir dabar („Forbes“ duomenimis) bendra investicijų suma yra apie 2,5–3 mln. dolerių.

A.Dovženko „Esper Bionics“ vadina atspariausiu startuoliu jų portfelyje – kartu su „Ajax“, „Competera“ ir „Turnkey Lender“. Tačiau „Esper Bionics“ įkūrėjai apie verslą pasakoja gana mažai. Komandą sudaro dvi dešimtys žmonių. Daugiausia veiksmo vyksta Ukrainoje, nors kai kurie darbuotojai dirba Berlyne, pardavimų skyrius ir finansuotojai – Niujorke.

„Aktyviai dirbame, suprantame, kad dabar galime padėti daugeliui žmonių Ukrainoje, todėl paskata yra didesnė nei bet kada anksčiau“, – birželį „Forbes“ sakė A.Belevanceva. Tuo metu gaminys buvo bandomas keliose JAV klinikose, o finansininkė tikėjosi netrukus pradėti tiekti pirmuosius prietaisus į Ukrainą.

Protezą patvirtino JAV medicinos priežiūros institucija FDA – ir leido jį pardavinėti JAV bei bendradarbiauti su Amerikos draudimo bendrovėmis. 2020 m. bendrovė „Liga“ pranešė, kad protezo kaina Ukrainoje sieks 6000 JAV dolerių, o išsivysčiusiose rinkose – 10 000–16 000 JAV dolerių.

Oficialių pranešimų apie pardavimo pradžią kol kas nėra.

Parengta pagal „Forbes“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.