Norėdami sukurti fazes keičiantį robotą, mokslininkai į skystąjį galį (metalą, kurio lydymosi temperatūra yra žema) įdėjo mikroskopinius magnetinio neodimio, boro ir geležies gabalėlius – ir paliko viską sukietėti.
Kaip ir terminatorius „T-1000“ iš filmo „Terminatorius 2“, šis realus robotukas moka keisti formą, todėl puikiai sugeba pabėgti. Naudodami magnetus, kad nurodytų savo miniatiūriniam kūriniui ištirpti, tyrėjai užfiksavo, kaip robotas virsta amorfiniu metalo gabalu – tada praslysta pro narvo grotas ir atsikuria kitoje pusėje. Tyrėjai savo rezultatus paskelbė žurnale „Matter“.
Norėdami atlikti šį „susilydymo“ triuką, tyrėjai kaitino robotą naudodami magnetinės indukcijos procesą – kai judančiu magnetu roboto viduje sukuriama elektros srovė. Srovė išlydė galį, o viduje esantys magnetiniai elementai jį traukė link magneto.
„Magnetinės dalelės čia atlieka du vaidmenis, – pareiškime teigia Carnegie Mellon universiteto mechanikos inžinierius ir vyresnysis tyrimo autorius Carmelas Majidi. – Pirma, medžiaga reaguoja į kintamą magnetinį lauką, todėl per indukciją galima įkaitinti medžiagą ir sukelti fazės pokytį. Tačiau magnetinės dalelės taip pat suteikia robotui mobilumo ir gebėjimo judėti reaguojant į magnetinį lauką“.
Tyrėjai teigia, kad įkvėpimo šiam prietaisui suteikė dygiaodžių bestuburių gyvūnų klasė holoturijos, dar vadinamos jūrų agurkais – kurie buvo pastebėti pereinantys iš minkštos būsenos į standžią, kad apsisaugotų nuo aplinkos pavojų ir padidintų savo svorį.
Tyrėjai medicinos ir technologijų srityje įžvelgia keletą galimų tokio roboto panaudojimo galimybių. Iki šiol robotas atliko keletą bandymų: patekdamas į sunkiai pasiekiamas vietas, taisė elektros grandines, o paskui virto lydmetaliu. „Ištirpo“ varžto lizde, o paskui sukietėjo ir tapo mechaniniu varžtu – ir galiausiai pašalino svetimkūnį iš skrandžio modelio.
„Suteikus robotams galimybę pereiti iš skystos būsenos į kietą, jie įgauna daugiau funkcijų, – sako Kinijos Honkongo universiteto inžinierius ir pagrindinis tyrimo autorius Chengfengas Panas. – Dabar šią medžiagų sistemą stengiamės pritaikyti praktiškiau, kad išspręstume kai kurias labai konkrečias medicinos ir inžinerijos problemas“.
Parengta pagal „Live Science“.
