Kaip spręsti laiko trūkumo problemą?
Jeigu kas nors iš Mažeikių krašto kilusiam dokt. A. Budžiui prieš penkiolika metų būtų pasakęs, kad jis sieks daktaro laipsnio ir dirbs krašto apsaugoje, jis būtų nepatikėjęs. Karjerą pradėjęs statybų aikštelėje, šiandien jis Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione eina kibernetinės gynybos kuopos vyresniojo seržanto specialisto pareigas. Šiuo metu dokt. A. Budžys VU siekia daktaro laipsnio apmokydamas dirbtinius neuroninius tinklus, kad būtų galima identifikuoti vartotoją pagal jo unikalų rašymo klaviatūra stilių.
„Manęs dažnai klausia draugai, mama, sesuo – iš kur turiu tiek laiko? Manau, kad jeigu laikaisi disciplinos, kurios tau pačiam reikia, tada viską spėji. Dar reikia susidėlioti prioritetus ir laikytis savo tikslo – nepiktnaudžiauti, netingėti, siekti to, ką užsibrėžei, ir pabaigti pradėtus darbus“, – sako dvi dukras auginantis, darbą ir studijas suderinantis dokt. A. Budžys.
Pasak jo, žmonės linkę nuvertinti savo turimą laiką ir jį dažnai leidžia neproduktyviai: „Esu įsitikinęs, kad visi mes turime kažkiek laisvo laiko ir kiekvienas jį išnaudojame savaip. Aš tą laisvą laiką išnaudoju mokslui. Kai tik turiu laisvesnę minutę, rašau.“
Ambicijos ir išsilavinimas gali lemti atlyginimo dydį
Pasak dokt. A. Budžio, kuris pats yra išbandęs sunkius darbus ir emigracijoje, ir statybų aikštelėje, jauni žmonės, kurie sako, kad išsilavinimas yra nereikalingas, ir pasirenka nebetęsti magistrantūros studijų, patys sau užsideda atlyginimo „lubas“. Pasak jo, norint augti kaip specialistui, būti vadovu ar prisidėti prie tarptautinių projektų, išsilavinimas ir magistro laipsnis – labai svarbūs.
„Jaunam žmogui gali užtekti pinigų, bet jeigu kada nors susidurs su dideliais tarptautiniais ar vertingais Europos Sąjungos projektais, kuriuose norint dirbti reikia atitikti tam tikrus standartus, prie komandos prisijungti galės tik tie, kurie turi magistro laipsnį. Laipsnio neturėjimas uždeda algos ribas. Kai aš studijavau magistrantūroje, su manimi studijavo bent trys kursiokai, kurie įstojo, nes suprato karjeros galimybes“, – sako kibernetinio saugumo specialistas.
Ambicingiems studentams jis siūlo paanalizuoti darbo skelbimus ir pagalvoti apie tolesnes perspektyvas, kad pastebėtų, kaip smarkiai gali skirtis atlyginimas ir kaip tai lemia išsilavinimas: „Įdarbinimo agentūros, vykdydamos atrankas į žinomos įmonės pozicijas su dideliais atlyginimais, gauna labai daug gyvenimo aprašymų. Atrankų specialistai tokiais atvejais atsirenka, su kuo kalbėtis, nuo aukščiausio laipsnio. Pvz., jeigu agentūra sulaukė penkių šimtų gyvenimo aprašymų, iš kurių 400 turi bakalauro, beveik 100 magistro ir keli daktaro laipsnius, didelė tikimybė, kad bakalauro išsilavinimą turinčių žmonių gyvenimo aprašymai nebus peržiūrėti.“
Dokt. A. Budžys priduria, kad nors darbo patirtis taip pat labai vertinama ir geri specialistai įmonėse ir be magistro laipsnio būna „medžiojami“, jų negalima įtraukti į tarptautinius projektus dėl išsilavinimo reikalavimų.
VU Matematikos ir informatikos prodekanė doc. Jurgita Markevičiūtė tvirtina, kad nors bendras stojančiųjų į magistrantūros studijas skaičius yra panašus, bet matoma nedidelė didėjimo tendencija: „Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad į informatikos magistrantūros studijas įstoja apie 15 proc. nuo įstojusiųjų į bakalauro studijas, o matematikos kryptyje šis procentas dvigubai didesnis. Kitaip tariant, dauguma informatikos srities absolventų tenkinasi bakalauro studijomis.“
Kelias mokslo link – su artimųjų palaikymu
Vos baigęs mokyklą ir įgijęs profesinį išsilavinimą, dokt. A. Budžys emigravo. Tačiau užsienyje ilgai neužsibuvo – sesuo, gerai pažinodama savo brolį ir norėdama išnaudoti jo potencialą, padarė jam staigmeną ir jo vardu pateikė dokumentus stoti į VU. „Man pranešė, kad įstojau į biofiziką. Biologijos ir fizikos egzaminus buvau labai gerai išlaikęs. Dalykas, į kurį įstojau, man buvo tikra staigmena, bet aš disciplinuotas žmogus ir viską, ką pradedu, turiu pabaigti. Buvo sunku, bet pabaigiau“, – pasakoja kibernetinio saugumo specialistas.
Po studijų dokt. A. Budžys pasuko į statybas, bet sulaukęs trisdešimties panoro kardinaliai keisti profesinę kryptį: „Supratau, kad ateis amžius, kai nebegalėsiu ir nebepajėgsiu dirbti fizinio darbo. Ir nutariau – noriu tapti informatiku.“
Karjerą šiame sektoriuje jaunas vyras pradėjo nuo kariuomenės ir džiaugiasi, kad kariams, siekiantiems aukštesnio išsilavinimo laipsnio toje srityje, kurioje tarnauja, yra suteikiamos visos sąlygos tam išsilavinimui įgyti, jeigu tai nesikerta su darbu. „Todėl pasikalbėjęs su vadais ir aptaręs visas galimybes nutariau stoti į magistrantūros studijas, kurios padėtų gauti ir specialisto laipsnį, ir didesnę algą. Taip aš įstojau į informatikos studijų programą VU Matematikos ir informatikos fakultete“, – pasakoja dokt. A. Budžys.
Doktoranto tikslai
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione dirbantis kibernetinio saugumo specialistas yra užsibrėžęs tikslą apsiginti ir daktaro laipsnį. Tema, kurią pasirinko, susijusi su darbo vieta – kritine infrastruktūra.
„Fiziologiniai biometriniai sprendimai, tokie kaip pirštų atspaudų skaitytuvai, balso autentifikavimas ir akies rainelės atpažinimas, yra labai paklausūs dėl aukštų saugumo reikalavimų. Tačiau pasitaiko scenarijų, kai asmuo gali būti jėga ar kitais būdais priverstas autentifikuotis sistemoje. Šiandienos karo kontekste prie telefonų prisijungiama naudojant mirusio asmens fiziologinius biometrinius duomenis, kad būtų galima pavogti jo pinigus arba padaryti bet kokią žalą jo socialiniams tinklams. Tačiau yra kiti autentifikavimo metodai – elgsenos biometrija. Klavišų paspaudimų dinamika yra vienas iš šių elgsenos autentifikavimo metodų, kai vartotojo autentifikavimui patikrinti naudojami jo elgsenos biometriniai duomenys, susiję su jo ar jos rašymo ypatumais. Todėl noriu prisidėti prie apsaugos sistemos sukūrimo, kuri pagal rašymo klaviatūra stilių nustatytų, ar aš, ar ne aš įvedu slaptažodį“, – doktorantūros studijų tikslą atskleidžia dokt. A. Budžys.
„Mano tikslas – sukurti metodologiją, kuri net tokiu atveju, kai įvedamas teisingas slaptažodis, bet neįprastu jį sukūrusiam vartotojui greičiu, neleistų prisijungti prie sistemos“, – sako dokt. A. Budžys, bet pripažįsta, kad tai yra ne vieno žmogaus projektas. Todėl svarsto ir apie podoktorantūros studijas, kad užbaigtų bent dalį galvoje sudėliotų projektų.
