Naujajame tyrime mokslininkai aprašo Katalonijoje (Ispanija) esančiame kape aptiktą vieną gintarinį karoliuką. Cova del Frare urve esančioje kapavietėje, datuojamoje 3634–3363 m. pr.m.e., palaidoti mažiausiai 12 priešistorinių žmonių – ir tai yra ankstyviausias žinomas Baltijos gintaro atsiradimo Pirėnų pusiasalyje atvejis.
Naudodami Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių spektroskopijos metodą, mokslininkams pavyko patvirtinti, kad karoliuko etaloninis spektras labai skiriasi nuo Iberijos gintaro telkinių spektro – tačiau atitinka Baltijos gintaro spektrą.
Tyrimo autorė Mercedes Murillo-Barroso pareiškime teigia, kad šis radinys „leidžia drąsiai teigti, jog Baltijos gintaras į Pirėnų pusiasalį atkeliavo bent jau ketvirtajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, t. y. daugiau nei tūkstantmečiu anksčiau, nei manėme, ir kad jis tikriausiai buvo platesnių prekybinių kelių, susijusių su pietų Prancūzija, dalis“.
Baltijos gintarą plačiai naudojo vadinamoji piltuvėlinės keramikos kultūra, IV tūkstantmetyje pr.m.e. gyvenusi dabartinėje Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Lenkijoje. Ši medžiaga, paprastai naudota sagoms, karoliukams ir pakabučiams gaminti, buvo aptikta maždaug prieš 5000 metų Prancūzijos vietovėse – o tai yra ankstyviausi iki šio tyrimo Vakarų Europoje aptikti Baltijos gintaro pavyzdžiai.
Ispanijoje tyrėjai jau anksčiau yra aptiko Baltijos gintaro karoliuką Mursijos regione esančiame „išskirtinai prabangiame“ kape. Šis palaidojimas, priklausęs 35–40 metų amžiaus vyrui, datuojamas 1738–1534 m. pr.m.e. ir iki šiol buvo ankstyviausias patvirtintas Baltijos gintaro pavyzdys Pirėnų pusiasalyje.
Remdamiesi šiuo ankstesniu atradimu, istorikai manė, kad Baltijos gintaras pradėtas importuoti kartu su vadinamąja varpinių ąsočių kultūra, atsiradusia Portugalijoje trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Tačiau Cova del Frare radinys sugriovė šį naratyvą ir įrodė, kad Baltijos gintaras Iberijos pusiasalyje buvo gerokai anksčiau, nei manyta anksčiau.
„Nepaisant to, kad tai yra vienintelis karoliukas, šis radinys yra ankstyviausias Baltijos gintaro atvykimo į Viduržemio jūros regioną ir Vakarų Europą įrodymas – dar iki varpinių ąsočių fenomeno ir daugiau nei tūkstantmečiu anksčiau, nei tradiciškai manoma“, – rašo tyrimo autoriai.
Remdamiesi karoliuko amžiumi, tyrėjai spėja, kad jis galėjo pasiekti Ispaniją per senovinius Sepulcros de Fosa kultūros, kuri atsirado Katalonijoje viduriniojo neolito laikotarpiu ir išnyko prieš 4000–5000 metų, prekybinius kelius.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Parengta pagal „IFL Science“.
