Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės kiekvieną naktį miegui skiria nuo 7 iki 8,5 valandos. Iš jų miegodami žmonės praleidžia nuo 5,5 iki 7 valandų. Tai yra mažiau negu reikėtų norint išlikti sveikiems. Tačiau tai nėra svarbiausia tyrimo dalis. Nors miego valandos beveik nesiskiria tiek ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tiek neišsivysčiusiose, pastarosiose šalyse žmonės žymiai daugiau laiko praleidžia tamsoje. Žmonės šiose šalyse eina miegoti praėjus keletui valandų po saulėlydžio ir keliasi vos tik išaušus.
Mokslininkai išsiaiškino, kad elektros lemputės gali sutrikdyti naktinę žmogaus organizmo fiziologiją, tačiau šviesa, sklindanti nuo laužo, to padaryti negali. Neišsivysčiusiose šalyse, esančiose ties pusiauju, žmonės tamsoje praleidžia apie 11–12 valandų per parą, tuo metu civilizuotose šalyse – tik tiek, kiek miega, t.y. apie 7 valandas.
Žmonių fiziologija yra pritaikyta prie saulės ciklo – dienos ir nakties. Kuomet saulė pakilusi, mes esame budrūs, aktyvūs ir alkani. Kuomet saulė nusileidžia, mūsų kūno temperatūra nukrinta, medžiagų apykaita sulėtėja ir suima miegas. Kol nebuvo elektros, šie fiziologijos ciklai tęsdavosi po maždaug 11 valandų, dar maždaug valandą trukdavo pereiti iš vieno ciklo į kitą. Žinoma, toliau nuo pusiaujo esančiose šalyse dienos ir nakties trukmė ilgėja ir trumpėja priklausomai nuo sezono.
Žmogaus organizmas gamina melatoniną, kuris padeda reguliuoti miegą ir jo ciklus, jis taip pat turi daug svarbių biologinių funkcijų. Tačiau jo gamybai reikalingas ne miegas, o tamsa.
Šiais laikais žmonės naudoja elektros prietaisus iki pat vėlumos – namuose šviečia lempos, veikia televizoriai, atsigulę į lovą naršome telefone. Dėl šios priežasties mažėja melatonino gamyba.
Taigi jeigu sutemus nenaudotumėte ryškiai šviečiančių elektros prietaisų, jūsų miego kokybė pagerėtų. Vadinasi, civilizuotose šalyse žmonės miega ne ilgiau, bet jų miego kokybė yra blogesnė.
Parengta pagal Washingtonpost.com inf.
