Iš pradžių, kuomet britai importavo arbatą iš kinų, už tai jie atsiskaitydavo opiumu. Problemos prasidėjo tuomet, kai opiumo populiarumas stipriai išaugo, kartu su priklausomybe jam. Tuo metu Kinija norėjo sumažinti opiumo atsargas, kad kinai netaptų nuo jo priklausomi, todėl paliko britus be savo didžiausio arbatos tiekėjo.
Taigi britai nusprendė nusiųsti į Kiniją Robertą Fortune‘ą. Jis buvo botanikas, kuris išvyko paimti arbatos augalų pavyzdžių ir sėklų bei pargabenti visa tai į Europą.
Prieš keliaudamas į Kiniją, Robertas nemokėjo nei kinų kalbos, nieko nežinojo apie jų kultūrą, o kelionės metu jo laivą ne kartą buvo užpuolę piratai. Tačiau jis nepasidavė, nuvyko į Kiniją, per keletą metų išmoko laisvai šnekėti kiniškai, pasivadino Sing Wah vardu, nusiskuto galvą ir įsiliejo į Kinijos visuomenę.
1848 metais jis atvyko į pačią Kinijos širdį. Jo tikslas buvo aplankyti žaliosios arbatos gamyklą, kurioje vyras norėjo išmokti arbatos gaminimo paslaptis. Jis apsimetė lankytoju iš tolimos Kinijos provincijos ir netrukus buvo įleistas į žaliosios arbatos gamyklą.
Arbatos lapų paruošimo procesas yra pakankamai sudėtingas ir ištobulintas, todėl kinai iki tol į gamyklas nebuvo įsileidę nei vieno Vakarų pasaulio gyventojo.
Gamykloje Robertas pamatė darbininkus, renkančius iš arbatos lapų vabalus ir purvą. Jis taip pat pastebėjo, kad darbininkų rankos buvo nusidažiusios mėlyna spalva. Iki to momento nei vienas europietis nebuvo matęs arbatos augalo arba arbatos lapų paruošimo proceso. Buvo manoma, kad Kinija geriausią produkciją pasilieka sau, o į Europą gabena tik liekanas. Robertas sužinojo, kad tai yra tiesa.
Pasirodo, gamyklos darbininkai naudojo geležies ferocianidą – medžiagą, naudojamą dažuose. Jie ją naudojo arbatos lapams dažyti. Geležies ferocianidas, žinoma, yra nuodas, tačiau kinams labiau rūpėjo, kad arbata būtų žalios spalvos. Jie tikėjo, kad europiečiai mano, jog žalia arbata turi būti žalios spalvos. Žalią spalvą jie išgavo maišydami mėlynos spalvos geležies ferocianidą su geltonos spalvos gipsu. Gipsas taip pat yra labai nuodingas žmogaus organizmui.
Robertui pavyko gauti tiek arbatos sėklų, tiek gamykloje naudojamų nuodų. Anglai nugabeno šias sėklas į Indiją, kuri tuo metu buvo britų kolonija, ir ėmė auginti arbatą ten. Arbatos gamyba Indijoje pranoko Kiniją, be to, britai galėjo kontroliuoti arbatos gamybą, kad joje nebūtų nuodų.
Šaltinis: Knowledgenuts.com
