R.Medellinas mėgina išsaugoti nykstančius mažuosius ilganosius šikšnosparnius, dar žinomus kaip tekilos šikšnosparniai, kurie apdulkina agavės augalą, iš kurio gaminama tekila. Taigi jei nebus šių šikšnosparnių, nebus ir tekilos. Matyt, šis vyrukas yra didžiulis tekilos mėgėjas. Įsivaizduokite, jeigu egzistuotų alaus šikšnosparniai, tikriausiai, pusė lietuvių juos augintų.
Norėdamas išsaugoti tekilos šikšnosparnius, Rodrigo turi dirbti ten, kur jie praleidžia daugiausiai laiko. Dėl to Rodrigas dažniausiai būna įvairaus pobūdžio urvuose – giliuose, smirdančiuose, karštuose ir t.t.
Rodrigo visai negąsdina virš galvos zujantys tūkstančiai šikšnosparnių – jam daugiau problemų sukelia jų išmatos, per kurias jis turi bristi. Šis mėšlas ne tik itin tirštas ir lipnus, jame taip pat pilna įvairiausių gyvių, su kuriais tikrai nenorėtumėte susidurti – milijonai tarakonų, gyvačių bei kitų gyvių, tik ir laukiančių pas juos užklystančių žmonių.
Tačiau pats Rodrigas nesiskundžia. Vyras sako, kad mėgaujasi nepaprasta ramybe, kuri jį migdo. Jis sako, kad galėtų kristi ant šikšnosparnių išmatų ir tiesiog užmigti vien dėl ramybės, nepaisydamas nieko. Be to, patys tekilos šikšnosparniai yra pakankamai mieli, žinoma, išskyrus tai, jog jie geria gyvūnų kraują.
Šaltinis: Theguardian.com
