Pavyzdžiui, šiuo metu labai daug kalbų sukasi apie kelis produktus – naujus „Intel“ „Haswell“ procesorius ir „Google“ sukurtus išmaniuosius akinius „Google Glass“. Pirmas išradimas neva sukurs lengvų, galingų ir taupančių energiją kompiuterių armiją, o antrasis mus pavers pusiau žvairais keistuoliais, negalinčiais nė minutės išsiskirti su savo kompiuteriu.
Nors dažniausiai paaiškėja, kad kalbos ir liko tik kalbomis, dalis technologijų iš tiesų pakeis pasaulį, ir galbūt net greičiau, nei kai kas galvoja.
Tyrėjų institutas „McKinsey Global Institute“ šių metų kovo mėnesį paviešino išsamų tyrimą, kuriame apžvelgiamos pasaulį pr ateinantį dešimtmetį labiausiai pakeisiančios technologijos – iš viso įvardijama 12 sričių, kuriose įvyks rimti lūžiai.
Institutas net apskaičiavo, kokią įtaką tai padarys pasaulio ekonomikai iki 2025 metų. Skirtingi modeliai prognozuoja, kad poveikis bus tarp 14 ir 33 trilijonų JAV dolerių.
Tyrėjai savo ataskaitoje pripažįsta, jog dalis iš dvylikos svarbiausių technologijų – jau seniai žinomos, tuo tarpu kai kurios ir jiems patiems buvo staigmena.
1. Mobilusis internetas
Per keletą metų mobilusis internetas iš prabangos tapo kasdienybe. JAV jau apie 30 proc. interneto naršymo vyksta mobiliuose įrenginiuose. Manoma, kad 2015 metais pasaulinė bevielio ryšio aprėptis pralenks laidinį internetą.
Naujos programėlės ir sujungti įrenginiai pakeis tai, kaip žmonės pažįsta, suvokia ir sąveikauja su fiziniu pasauliu – atsiras vis daugiau liečiamų, nešiojamų įrenginių, kurių dalis pakeis mums įprastus aksesuarus (pavyzdžiui, laikrodžius ar akinius).
Besivystančiose šalyse mobilusis internetas plis sparčiausiai, ten prie pasaulinio tinklo prisijungs milijardai žmonių.
2. Protinio darbo automatizavimas
Anksčiau keitusios tik žemiausios grandies darbininkus, ateityje įvairios mašinos ir kompiuteriai galės atlikti tokius veiksmus, kurie buvo laikyti išimtinai „žmogiškais“, tad galės pakeisti vis daugiau profesijų specialistų.
Pavyzdžiui, kompiuteriai išmoks atsakyti į „žmogiškai“ pateiktus klausimus, tad darbuotojai ir klientai galės lengviau gauti atsakymus į rūpimus klausimus, sumažės konsultantų ir informacijos teikėjų poreikis. Be to, su informacija dirbantiems specialistams atsivers papildomos galimybės, kai paprastesnius darbus bus galima užkrauti kompiuteriui.
3. Daiktų internetas
„Daiktų internetu“ vadinamas informacijos apsikeitimo tinklas, į kurį sujungiami įvairūs įrenginiai (pavyzdžiui, telefonas su šaldytuvu, ar automobilis su „išmaniais“ kelio ženklais).
Viename tinkle esantys įrenginiai bus aprūpinti įvairiais davikliais, tad keisis informacija ir priims atitinkamus sprendimus. Įsivaizduokite vejoje esančius daviklius, kurie užfiksuoja, kad žolė jau pernelyg užaugo ir iškviečia automatinę žoliapjovę.
4. „Debesys“
Jau dabar itin populiari paslauga, vadinama „debesų“ kompiuterija – duomenų ir IT paslaugų talpinimas tam skirtuose serveriuose – ateityje bus dar daugiau naudojama. Didžiausias „debesų“ kompiuterijos privalumas yra tas, kad dalį operacijų įrenginys gali atlikti savo vidiniais resursais, o dalį – perkelti į serverius. Tą patį galima pasakyti ir apie atminties apribojimus – naudojant „debesų“ kompiuteriją, jų paprasčiausiai nelieka.
Manoma, kad „debesų“ technologijos padarys didžiausią įtaką keliose sferose – visų pirma, IT įmonės vis daugia savo duomenų kels į „debesis“. Antra, vis labiau populiarės įvairios mokamos paslaugos, leidžiančios naudotis darbo ir laisvalaikio programomis už tam tikrą mokestį tiesiai iš serverio.
5. Robotai
Pastaraisiais dešimtmečiais, robotai atliko itin fiziškai sunkius ar labai pavojingus darbus – dažė, kilnojo sunkius krovinius, dirbo pavojingose aplinkose, su mirtinais chemikalais. Jie buvo dideli, sunkūs ir sumontuoti vienoje vietoje.
Šiuolaikinės ir ateities robotų „rankos“ bus apginkluotos naujausiais davikliais, dirbtiniu intelektu, sugebės bendrauti tarpusavyje ir su kitais išmaniaisiais įrenginiais.
Jie bus mažesni, lankstesni ir labiau primins žmones – ta prasme, jog sugebės atlikti kruopščius, didelio tikslumo reikalaujančius darbus. Taip pat matysime dirbtinių galūnių suklestėjimą, kurios padės neįgaliems ar sunkias fizines užduotis atliekantiems žmonėms.
6. Naujos kartos genų inžinerija
Kai buvo pirmą kartą bandoma ištirti žmogaus genus, tai truko 13 metų ir kainavo 2,7 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu tai trunka pusdienį, o kainuoja kelis tūkstančius dolerių.
Vis didėjant kompiuterių galiai, mokslininkams vis rečiau tenka vadovautis lėtu bandymų metodu – už juos viską apskaičiuoja kompiuteriniai modeliai.
Po kiek laiko bus galima tiesiog „užrašyti“ norimą DNR kodą. Tai turėtų padėti žmonijai kovoti su ligomis ir maisto, energijos šaltinių trūkumo problemomis.
7. Savarankiškos transporto priemonės
Jau dabar kuriami (arba yra sukurti) žmogaus nevaldomi lėktuvai, laivai, traukiniai, automobiliai. Artimiausią dešimtmetį galima tikėtis didelio tokių transporto priemonių proveržio.
Net ir tie vairuotojai, kurie užsispirs liktu už savo automobilio vairo, sulauks pagalbos iš gausybės stabdymo, vairavimo, aplinkos stebėsenos programų, kurios pavers vairavimą itin saugiu ir paprastu užsiėmimu.
Prognozuojama, kad daugiausia įtakos šios naujovės turės logistikos srityje – juk tik kartais į kelią pažvelgiantis sunkvežimio vairuotojas nepavargs taip, kaip vairuojantis 8 valandas iš eilės.
8. Energijos kaupimas
Ličio baterijos, esančios mobiliuosiuose prietaisuose, darosi vis pigesnės ir talpesnės. Be to, vis lengviau bus sukurti elektra varomą automobilį, kuris savo savybėmis prilygtų varomam vidaus degimo varikliu.
Elektros tinkle specialios elektros energijos talpyklos padės kaupti vėjo ir saulės energiją, kuri yra tiekiama nestabiliai ir dėl to kyla daugybė įvairių problemų.
9. Trimatis spausdinimas
Kol kas pirmieji trimačiai spausdintuvai yra tik šios srities entuziastų namuose ar specialiose dirbtuvėse. Tačiau tiek spausdintuvų, tiek spausdinimo medžiagų kainos krinta taip sparčiai, kad juos vis dažniau įsigis tiek namų, tiek verslo vartotojai.
Be to, trimatis spausdinimas gerokai sumažins aplinkos užterštumą – tokiu gaminant daiktus tokiu spausdintuvu, beveik nesukuriama kitais atvejais neišvengiamų atliekų.
10. Naujoviškos medžiagos
Pasaulyje jau yra medžiagos, kurios pačios save valo, arba pačios „užsigydo“ įvairius įbrėžimus. Kristalai, kurie paverčia fizinį spaudimą į elektros energiją. Metalai, kurie sugeba „atsiminti“ savo pradinę formą. Ir paskutinės bet svarbiausios – nanomedžiagos. Nano dalelių lygmenyje medžiagos įgyja įvairių naujų, naudingų savybių – jos gali būti neįtikėtinai tvirtos, labai pralaidžios elektrai, būti labai lengvos.
Panaudojant nano medžiagas, atsivers daug galimybių – nuo medicinos naujovių iki įvairias savybes (pavyzdžiui, atsparumą bet kokiam purvui) turinčių drabužių.
Kitos technologijos, kurios pakeis ateitį
Dar dvi tyrime aptariamos technologijos – gamtinių išteklių iš žemės gelmių išgavimas ir atsinaujinanti energetika - aptariamos kiek trumpiau, nes ten tokių esminių pokyčių, kaip kitose srityse, nebus. Tyrime teigiama, kad abiejose srityse pavyks pasiekti didesnio efektyvumo, tad bus galima tikėtis pigesnės energijos.
Kaip technologijas, kurios „vos vos“ nepateko į sąrašą, institutas įvardijo naujos kartos branduolinę energetiką, efektyvesnius vandens filtravimo įrenginius, kvantinius kompiuterius.
Tuo tarpu kaip itin aptarinėjamas, bet ne itin galinčias pakeisti pasaulio ekonomikos raidą technologijas institutas paminėjo privačių įmonių skrydžius į kosmosą, LED elektros lemputes, belaidį įrenginių įkrovimą, lanksčius ekranus.
