Įvairių statistikos šaltinių informaciją kaupiančio ir apdorojančio portalo Statista.com duomenimis, mobiliesiems įrenginiams skirtų programų atsisiuntimų skaičius visame pasaulyje auga ir, prognozuojama, vis labiau augs ateityje: jei 2009 m. vartotojai atsisiuntė apie 2,52 mlrd. mobiliųjų programų, tai 2017 šis skaičius turėtų ūgtelėti iki 269 mlrd.
Taigi susidomėjimas milžiniškas ir tai nestebina nei vieno išmanųjį telefoną turinčio savininko. Juk be interneto ir be pačias įvairiausias funkcijas galinčių atlikti programų šis prietaisas nebūtų toks naudingas, o, svarbiausia, ne toks įdomus laiko švaistymui.
Ir ne tik laiko, mat vartotojai skaitmeniniam turiniui – nesvarbu, pramogoms ar darbui jis būtų skirtas – leidžia pinigus. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ skaičiavimai, pasibaigus šiems metams mobiliųjų programėlių kūrėjai visame pasaulyje susižers beveik 35 mlrd. JAV dolerių.
Startuojanti rinka
Mūsų šalyje mobiliųjų programėlių verslas pradėjo formuotis prieš keletą metų. Šalies sostinėje, o vėliau ir kituose miestuose, vienas po kito pradėti organizuoti įvairūs renginiai – nuo edukacinio pobūdžio konferencijų iki kūrybinių dirbtuvių, kuriuose ilgainiui pradėti regzti planai, kaip kodą paversti pinigais. Tačiau entuziazmo apimti programėlių kūrėjai dažnai nesusimąsto, kad kuria tai, kas jau sukurta, o laisvų ir perspektyvių sričių nepastebi.
Šis susidomėjimas mobiliosiomis technologijomis vis dar nėra nuslopęs, tačiau po truputį pradeda įgauti naujas formas, mat yra kurstomas jau ne tik entuziastų, bet ir stambių bendrovių, švietimo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų. Nauji verslo projektai šiandien gimsta ne tik kavinėse ar programuotojų maratonuose, tačiau ir naujus talentus medžiojančių investuotojų rengiamuose vakarėliuose, taip pat integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose.
Tačiau skendėdami įvairių renginių svaigulyje daugelis jaunų žmonių taip ir nesukuria išbaigtą verslo strategiją turinčių bendrovių, kurios būtų užtikrintos ilgalaike savo plėtra. Nemažai startuolių taip ir lieka starto pozicijose. Kartais pamirštama, kad sėkmingo verslo projektui vien geros idėjos neužtenka. Reikia įdirbio ir rimto požiūrio. O dar svarbiau – reikia turėti nuojautą, ko iš tiesų reikia naujai besikuriančiai rinkai.
Neseniai šia tema kalbėjausi su „Samsung Lithuania“ bendrovės vadovu Simonu Skupu. Svarstydamas mano užduotą klausimą, kodėl nemažai mūsų šalies verslininkų vangiai įsisavina mobiliąsias technologijas, jis teigė, kad tai susiję ne tik su skeptišku kai kurių įmonių vadovų požiūriu į naujoves, bet ir su nedidele verslui skirtų programėlių pasiūla.
„Išmaniesiems skirtų programų kūrėjai gamina produktus labai specifiniais poreikiais pasižyminčioms vartotojų grupėms. Ši tendencija būdinga ir pradedančioms įmonėms, vadinamiesiems startuoliams. Daugelis jaunų žmonių pervertina vieną konkrečią programėlę kuriančių bendrovių sėkmės istorijas ir visai pamiršta kitą stambią vartotojų grupę – verslo klientus“, – teigė jis.
Neišnaudotos galimybės?
Nemažai nuosavą programinės įrangos kūrimo verslą norintys pradėti žmonės dažniausiai svarsto apie konkretaus produkto sukūrimą. Samprotaujama taip: „Turiu gerą idėją, nujaučiu, ko reikia vartotojams, kadangi žinau, ko reikia man ir mano draugams, turiu komandą, daug entuziazmo. Tereikia pradinio kapitalo ir laiko darbui, o jį baigus beliks įkelti programą į virtualias krautuves ir skaičiuoti augančius atsisiuntimus.“
Tačiau situacija į verslą žiūrint rimtai, o ne kaip į žaidimą, tampa kur kas sudėtingesnė. Entuziazmo apimti startuoliai dažnai pamiršta, kad reikia turėti ne tik optimistinę, bet ir pesimistinę verslo plano versiją.
Pirma, būtina suvokti, kad šiuolaikinis vartotojas gyvena informaciniame triukšme, tad sukūrus gerą daiktą, reikia daug pastangų, kad apie jį būtų sužinota. Antra, mes esame užversti gausybe skaitmeninio turinio, tad kiekvienai naujai programėlei keliame itin aukštus reikalavimus. Pagalvokite, kiek esate išmėginę mobiliųjų programų ir kiek iš jų nuo pabandymo iki šiandien naudojate kasdien?
Kaip sunku nustatyti (sukurti?) mobiliųjų programų vartotojų poreikius, iliustruoja „Angry Birds“ mobiliojo žaidimo istorija. Taip, visi esame šį bei tą girdėję apie įspūdingą programėlės, virtusios globalios pramogų industrijos prekės ženklu, sėkmę. Tačiau, tikriausiai, tik nedaugelis žino, koks sudėtingas buvo bendrovės „Rovio“ kelias iki milijonus siekiančio pelno. „Angry Birds“ buvo 52-asis suomių bankrutuojančios įmonės kūrinys. Būtent tiek prireikė bandymų, kol galiausiai buvo sugalvota tokio iš pažiūros paprasto žaidimuko koncepcija.
Sukurti sėkmingą programėlę galutiniam vartotojui iš tiesų nėra lengva. Žinoma, tai nereiškia, kad neįmanoma. Nemanau, kad jaunieji mūsų verslininkai nėra pajėgūs sukurti išskirtinių produktų, kurie sudomintų visą pasaulį. Nesakau ir to, kad dauguma jų naivūs. Tenoriu atkreipti dėmesį į tai, kad esama įvairių verslo modelių.
Svarstant apie S.Skupo pastabą, ar nebūtų įmanoma į mobiliosios programinės įrangos verslą pažvelgti kitu kampu ir apsvarstyti kitą vartotojų grupę – verslininkus? Lietuvoje mobiliuosius įrenginius kasdienei veiklai vykdyti naudoja vis daugiau įmonių, o ateityje tokių turėtų tik daugėti. Taksi bendrovės būtų vienas iš negausių pavyzdžių, tačiau juk yra ir kitokias paslaugas teikiančių įmonių, kurioms būtų galima siūlyti įvairius sprendimus. Ką jau bekalbėti apie gausybę įmonių Vakarų rinkose.
Nedidelė, bet perspektyvi rinka
Galimybė programėles gaminti verslininkams skamba gražiai, pasakysite, tačiau kiek ji iš tiesų turi komercinio potencialo? Kad tai išsiaiškinčiau, pakalbinau šiame mobiliųjų programėlių rinkos segmente besidarbuojančios bendrovės „Gludis“ generalinę direktorę Gerdą Aleksandravičiūtę.
Prieš porą metų, kai dauguma startuolių buvo orientuoti į paskirų produktų kūrimą, jaunoji verslininkė su keliais bičiuliais sumanė įkurti bendrovę, kuri kurtų ne vieną konkretų gaminį, skirtą galutiniams vartotojams, bet kaip paslaugą teiktų programėlių kūrimą verslininkams. Idėja pasiteisino, mat panašių įmonių tuomet buvo nedaug. Per palyginti neilgą veiklos laikotarpį gauta nemažai užsakymų, dar dagiau sulaukta dėmesio, o neseniai pradėtas ir bendradarbiavimas su klientais iš užsienio.
„Užklausų produktams turime labai daug, o šiais metais pastebime didelį suaktyvėjimą. Dirbame su Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos įmonėmis. Mūsų tikslas yra 90 proc. produkcijos skirti užsienio rinkoms, o likusį 10 proc. – Lietuvai“, – teigė G.Aleksandravičiūtė.
Besiformuojančiame mobiliosios programinės įrangos versle Lietuvoje situacija yra kiek pasikeitusi, mat šiandien yra daugiau įmonių, teikiančių programėlių kūrimo paslaugas. „Gludis“ vadovė neslėpė, kad konkurencija didelė, tačiau ne tik dėl šios priežasties orientuojamasi į užsienį. Vakarų Europos rinka apskritai yra didesnė, tad ir klientų ten daugiau. Tačiau mūsų šalyje įmonės kur kas labiau nei užsienyje domisi programėlėmis, skirtomis jų veiklai optimizuoti.
„Lietuvoje veikia daug mažų ir vidutinių vietos bendrovių, kurioms sudėtingų vidinių informacinių ar santykių su valdymo sistemų įsigijimas yra didelė investicija. Tuo tarpu susikurti programėlę ir pritaikyti ją konkretiems tikslams tam tikrais atvejais daug naudingiau ir pigiau“, – sakė G.Aleksandravičiutė.
