Mano, kad tai – ne jų darbas
Dėl plačių reklamos galimybių ir klientų pasiekiamumo, soc. tinklų naudą perprato ir savo paskyras jose turi beveik kiekvienas verslas. Vis dėlto naudą būti matomiems ir čia reprezentuoti savo įmonę suvokia ne visi įmonių vadovai. J.Narkevičiūtės teigimu, tokį vadovų sprendimą lemia keletas veiksnių, iš kurių dažniausios – abejonės savo kompetencija ir įvairios išankstinės nuostatos.
„Viena iš soc. tinklų vengimo priežasčių – vadovų įsitikinimas, kad jie nesugebės tinkamai komunikuoti, todėl tai atlikti turėtų už įmonės komunikaciją atsakingi asmenys ar pasamdyta ryšių su visuomene agentūra. Taip pat dažnai manoma, kad aktyvi įmonės vadovo komunikacija nėra efektyvi ir neverta jai skiriamo laiko“, – pasakoja J.Narkevičiūtė ir priduria, kad toks požiūris ne tik neatneša naudos, bet ir gali pakenkti.
Reguliarūs įrašai kuria pasitikėjimą
Dabartinės informacijos sklaidos galimybės sudarė palankias sąlygas plistifake news(iš angl. „netikros naujienos“). Melaginga informacija soc. tinkluose, pasak J.Narkevičiūtės, dažniausiai sklinda žaibišku greičiu, tad ir priemonės jai paneigti ar patikslinti turi būti ne mažiau efektyvios. Įmonių vadovai ar kiti aukštas pareigas užimantys atstovai, „bigNow“ vadovės teigimu, šioje situacijoje gali atlikti itin svarbų vaidmenį.
„Kuo daugiau patikimų šaltinių patvirtina ar paneigia informaciją, tuo daugiau galimybių vartotojams nuspręsti, kas yra tiesa, ir kelti bendrą diskusiją, užtikrinant tikrų naujienų plitimą. Socialiniai tinklai suteikia galimybę detaliai paaiškinti bet kokią situaciją, o tai atlikdamas įmonės vadovas ne tik valdo padėtį, bet ir prisiima atsakomybę, taip keldamas vartotojų pasitikėjimą“, – sako J.Narkevičiūtė.
Kokių priemonių imtis kilus netikėtam netikrų, melagingų naujienų antplūdžiui? Pirmiausia, pasak specialistės, reikėtų komentuoti žiniasklaidos straipsnius, patvirtinti arba paneigti jų turinį, taip pat kalbėti nuoširdžiai ir tapti pagrįstos, argumentuotos informacijos apie situaciją šaltiniu.
Asmeninė paskyra netinka reklamai
Klaidinga manyti, kad įmonės vadovo anketa soc. tinkle turėtų tapti dar viena reklama. Priešingai – įmonės atstovas turėtų dalytis tokia informacija, kurios neperteiktų jokia kelias sekundes ekrane šmėstelėjusi reklama ar iš anksto suplanuotas įrašas.
„Vadovai, komunikuojantys soc. tinkluose, įprastai kalba apie savo verslo ir rinkos aktualijas, pasaulio ir Lietuvos verslo įvykius, o kartais tiesiog pristato savo įmonės naujienas. Pastarųjų įrašų turinys neretai vertinamas dvejopai, todėl vadovams reikėtų prisiminti, jog jų tikslas nėra skleisti tiesioginę reklamą ir siekti, kad konkrečią paslaugą ar prekę norėtų įsigyti visas sekėjų tinklas“, – pabrėžia J.Narkevičiūtė.
Vadovui, siekiančiam ne tik auginti savo paskyros sekėjų skaičių, bet ir užtikrinti gerą savo įmonės įvaizdį, anot ekspertės, vertėtų komunikuoti apie skaitomus straipsnius ar knygas, kuriose yra įdomių įžvalgų iš profesinės srities, įspūdžius iš renginių, konferencijų ar mokymų, darbdavį pristatančią informaciją, įmonės vertybes, darbuotojų karjeros kelią ir pan.
„Siekiant išvengti gandų ar spekuliacijų, taip pat verta kalbėti apie įmonės sprendimus, paaiškinant, kodėl tam tikra problema buvo sprendžiama šiuo, o ne kitu būdu. Nepamirškite, kad įmonės vadovo profilyje nurodytos pareigos įpareigoja ne tik tinkamai reprezentuoti įmonę, bet ir vengti nelogiško, netikslaus, įžeidžiančio ar kitaip netinkamo turinio“, – pataria J.Narkevičiūtė.
