Paskutiniu metu daug kalbama, jog Japonija užleidžia dominuojančias pozicijas JAV ar tokioms sparčiai progresuojančioms valstybėms kaip Pietų Korėja. Tačiau Tekančios Saulės šalis nenustoja turtinti mūsų gyvenimo jei ne naujais išradimais, vis gerokai tobulindama jau egzistuojančias technologijas, be kurių ateityje negalėsime žengti nė žingsnio.
3D spausdintuvas
3D spausdintuvo istorija yra ne mažiau komplikuota nei pati šio prietaiso technologija. Nors oficialiai, pirmasis stereolitografijos patentas priklauso amerikiečių baldų gamintojui Čarlzui Hului, tačiau panašiu metu ją kūrė mokslininkai bent jau keliuose skirtinguose pasaulio kampeliuose.
Stereolitografija arba sutrumpintai SLA, yra vienas iš metodų, iki šių dienų naudojamas kurti trimatės spaudos objektus. Hulas pirmasis pasiūlė šį terminą ir oficialiai patentavo SLA technologiją 1986 metais. Jau netrukus, 1988-aisiais, jis įkūrė „3D Systems“ korporaciją, kuri tais pačiais metais pristatė pirmąjį komercinį 3D spausdintuvą visuomenei. Tačiau pirmieji bandymai trimatės spaudos srityje prasidėjo gerokai anksčiau, būtent Tekančios Saulės šalyje.
1981 metais japonų mokslininkas Hideo Kodama ieškojo greito ir pigaus prototipų gaminimo būdo. Jis pasiekė ir užfiksavo puikius rezultatus sluoksniavimo technologijoje, kuriai naudojo šviesai jautrią dervą polimerizuojamą UV spinduliais. Nors Kodama neturėjo galimybių užpatentuoti savo išradimo, tačiau jo metodas oficialiai pripažįstamas kaip pirmasis SLA prototipas, davęs pradžią daugeliui komercinių trimačių spausdintuvų. Šiandien, šie prietaisai jau lengvai prieinami eiliniam vartotojui, todėl jie tapo neatsiejama gamybos dalimi tiek stambiems, tiek ir smulkiems verslininkams Lietuvoje.
Žaidimų konsolės
Viena iš sričių, kurioje Japonija dominavo praeito amžiaus pabaigoje, neabejotinai yra video žaidimai. Dauguma 80-ųjų ir 90-ųjų vaikų užaugo kartu su kultiniais jų veikėjais: mėlynuoju „SEGA“ ultragarsiniu ežiuku Sonic, su gyvais numirėliais kovojančiu Chris Redfield iš „Playstation“ pristatytos „Resident Evil“ frančizės arba „Nintendo“ sukurtu žaviuoju italų santechniku „SuperMario“. Beje, pastarasis yra įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip visų laikų perkamiausias žaidimas. Ko gero tai jūsų nenustebino, ar ne?
Iš paminėto ikoniškojo japonų trejeto, giliausia istorija gali pasigirti „Nintendo“. Šis žodis išvertus iš japonų kalbos reiškia „atsiduoti dangaus sėkmei“ arba „atsiduoti į likimo rankas“. Skamba netikėtai? Nieko keisto, atsižvelgiant į tai, kad 1898 metais „Nintendo“ kompanijos įkūrėjas Yusajiro Yamauchi pradėjo veiklą nuo tradicinių japoniškų kortų hanafuda gamybos. Lygiai po šimto metų, 1989 metais kompanija išleido nešiojamą žaidimų konsolę „Game boy“, su kuria greičiausiai bent kartą dėliojote „Tetrio“ figūras.
Nors 2021-aisiais išleistas naujausias „Nintendo Switch“ su OLED ekranu, galimybėmis gerokai lenkia savo pirmtakus, tačiau mūsų atmintyje jis visada siesis su ikoniškais vaikystės žaidimais. Nepaisant rimtos „Microsoft“ konkurencijos, „Nintendo“ kartu su SONY „Playstation“ ir toliau išlieka svarbiausiais veikėjais video pramogų technologijose. Lietuvoje šios japoniškos konsolės džiugina vaikus ir suaugusius gerokai dažniau – pavyzdžiui „Playstation 5“ perkamas beveik dvigubai daugiau nei naujausias „Xbox Series X/S“.
Kaitinamo tabako sistema
Kaitinamojo tabako gaminiai, anaiptol nebėra naujiena nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Pirmieji bandymai pristatyti rinkai kaitinamą tabaką įvyko dar XX-XXI amžių sandūroje. Tuo metu prietaisai nesulaukė didelio pasisekimo dėl savo „nepatogumo ir nemalonaus skonio“. Tačiau bėgant laikui technologija tobulėjo, o ir vartotojų prioritetai ėmė keistis: imta vis daugiau dėmesio skirti poveikiui aplinkai, ieškoti moderniausių sprendimų kasdienėms veikloms.
Kaip teigia japonų tabako kompanija „Japan Tobacco International“ (JTI), šiemet Lietuvoje pristatyta kaitinamojo tabako sistema „Ploom X“ atitinka daugumą šiuolaikinio vartotojų poreikių. O kas apie juos gali žinoti daugiau nei japonai – juk Japonija garsėja ne tik kaip technologijų šalis, bet ir vieną iš didžiausių rūkančiųjų procentą turinti tauta. Ši nemaloni statistika skatina nuolat ieškoti palankesnių ir išmanesnių alternatyvų konvenciniam tabakui, kurie atitiktų išrankaus vartotojo gyvenimo būdą.
Panašu, kad Lietuva taip pat patenka į „išmaniųjų“ šalių topus. Kaitinamojo tabako įrenginiai užima net 30 proc. rūkančiųjų rinkos, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje po Japonijos.
Daiktų internetas (IoT)
„Internet of things“ arba daiktų internetas nėra konkretus išradimas, o veikiau technologinis konceptas, kuriam Japonijoje teikiama labai daug dėmesio. Paprastai tariant, tai yra galimybė tarpusavyje sujungti daugybę išmaniųjų prietaisų, kuriuos galima valdyti iš vieno centrinio įrenginio.
Lygiai taip pat, kaip būdami darbe mobiliosios aplikacijos pagalba įjungiate namuose esantį robotą-siurblį (greičiausiai sukurtą Japonijoje), tik žymiai didesniu mastu – daiktų internetas mums žada pilnai automatizuotus namus ir visa tai jau netolimoje ateityje. Įdomiausia, kad pasitelkus virtualius asistentus jums net nereikės reikės ryšio priemonės, nes atidaryti garažo vartus, atitraukti užuolaidas arba įjungti kavavirę galėsite tiesiog balsu.
Daiktų internetas yra tiesiogiai susijęs su 5G ir kitomis tobulėjančiomis technologijomis, kurios leidžia vienu metu į tinklą sujungti daug siųstuvų ir perduoti informaciją realiuoju tinklu. Japonijoje jis yra svarbus socialinio projekto „Society 5.0“ dalis, kuris sukoncentruotas į senstančios Japonijos populiacijos gyvenimo kokybės gerinimą. Tačiau nebūtina žiūrėti taip toli į ateitį – šiuo metu Lietuvoje tokiu principu valdoma automobilių dalijimosi paslauga ir nuotoliniu būdu nurašomi komunaliniai skaitikliai.
Robotai
Japonijai buvo tiesiog lemta tapti pasaulio robotikos lopšiu. Viskas prasidėjo dar šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai „Kawasaki Motors“ pradėjo bendradarbiauti su pirmąja pasaulyje robotikos kompanija iš JAV „Unimation“. Nepaisant savo įdirbio šioje srityje, JAV pabijojo galimos darbo rinkos automatizacijos ir pristabdė inovacijų tempą. Tačiau Japonija net neketino veltui švaistyti laiko, ypatingai jausdama poreikį išspręsti senstančios visuomenės ir darbo jėgos trūkumo problemas.
Pirmasis pilno ūgio robotas humanoidas surinktas 1972 metais Vasedos universitete Tokijuje, o nepraėjus ne dešimtmečiui, sukonstruoti ir gamybinėse įmonėse pradėti taikyti SCARA (angl. „Selective Compliant Assembly Robot Arm“) tipo robotai. Nors nuo to laiko Japonijos technologijų industrija patyrė savo pakilimų ir nuopolių, tačiau robotika visada išliko prioritetine sritimi, kurioje inovacijos niekad nesustoja.
Kadangi Japonija žinoma kaip ryžių puodo ir kitokios nepakeičiamos (o kartais ir keistokos) virtuvės technikos tėvyne, čia ir robotikos srityje vykdomi tyrimai fokusuoti į aptarnavimo bei restoranų sektorių. Galbūt japonams ir nepriklauso pardavimo automatų patentas, tačiau naujausi jų robotai jau sėkmingai atlieka liokajų, virtuvės pagalbinių darbuotojų, padavėjų ir pardavėjų funkcijas. Jei norite tuo įsitikinti gyvai Lietuvoje, viename iš sostinės prekybos centrų atrasite robotą gaminantį ir patiekiantį ledus. Kas žino, galbūt netrukus bendrausime su jais kiekviename žingsnyje?
