Kad vis daugiau mokyklų mokiniai į rankas ima planšetinius kompiuterius, jau keleri metai nėra naujiena. Tačiau tai, kad Nyderlanduose keičiama iki šiol įprasta mokyklos samprata, – kone revoliucija. Ji planuota jau senokai.
Kompanijos „Apple” įkūrėjas Steve’as Jobsas turėjo radikalių permainų mokyklose viziją. Tačiau išradėjas nesuspėjo jos įgyvendinti – jį palaužė vėžys. Vis dėlto kai kurias S. Jobso idėjas realybe pavers 11 Nyderlandų mokyklų, iš kurių trys veiks Amsterdame, kūrėjai.
Mokymosi įstaigos norėtų būti pavadintos velionio „Apple” vadovo garbei, tačiau dar neaišku, ar tai bus leista padaryti oficialiai.
Nepaisant to, netrukus pradėsiančios veikti 11 mokyklų populiariai jau vadinamos S. Jobso mokyklomis.
Į jas priimta apie 1000 vaikų nuo 4-erių iki 12 metų.
Reikės tik planšetės
Naujoviškų mokyklų moksleiviams nereikės turėti sąsiuvinių, knygų ar kuprinių.
Kiekvienam auklėtiniui bus reikalinga tik planšetė, į kurią bus diegiamos mokymosi programėlės. Jeigu vaiko tėvai neišgalės nupirkti planšetės, jiems padės specialus fondas.
Mokiniai galės patys nuspręsti, ką, kiek laiko ir kada mokytis naudojantis programėlėmis. Mokytojai bus netoliese, tačiau pamokų jie neves, o tik atliks korepetitorių ar patarėjų vaidmenį.
Jei mažamečiai norės naudodamiesi planšetėmis žaisti, o ne mokytis, tai irgi esą nebus problema. Mat mokykloje grafikas bus gana laisvas. Panašiai kaip „Apple” būstinėje, kur darbas derinamas su žaidimais, poilsiu.
Pasigedo šiuolaikiškumo
Nyderlandų mieste Bredoje veiksiančios S. Jobso mokyklos direktorius Gertjanas Kleinpaste šiuo metu apsivertęs daugybe darbų, mat iki mokyklos atidarymo rugpjūčio 13 dieną reikia dar daug ką padaryti.
Tačiau 53 metų vyras nusiteikęs optimistiškai.
Dar praėjusiais metais G.Kleinpaste vadovavo mokyklai, kurioje buvo vos trys kompiuteriai. Ir tai direktorių varė į neviltį.
„Tai nebeatitiko šiuolaikinio pasaulio realijų”, – teigė olandas.
Nors šiuo metu vadinamosios S. Jobso mokyklos apibūdinamos žodžiu „revoliucija”, G. Kleinpaste įsitikinęs: tokios įstaigos bus visiškai įprastos 2020 metais.
Tradicinių atostogų nebus
S. Jobso mokyklos veiks kasdien nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. 30 min., išskyrus Kalėdas ir pirmą Naujųjų metų dieną.
Vaikai galės į ugdymo įstaigą ateiti ir išeiti kada panorėję, svarbiausia, kad jie būtų mokykloje nuo 10 val. 30 min. iki 15 val.
Nustatytų atostogų taip pat nebus. Tad jeigu kuris nors moksleivis norės išvykti su tėvais atostogų, tai galės daryti bet kada.
Vaikams ir jų tėvams nereikės nerimauti dėl praleistų pamokų, nes tradicinių pamokų tiesiog nebebus.
Vaikai mokysis „iPad” atsivertę mokymosi programėles, kurios turėtų būti interaktyvios, įdomios ir panašios į žaidimus. Negana to, kantrybe joms neprilygs joks mokytojas.
Jeigu moksleiviai atlikdami užduotis padarys klaidų, programėlės jas parodys panašiai, kaip klaidas parodo kompiuteriniai žaidimai. Vaikai taip pat galės mokytis savu tempu – lėčiau arba greičiau, ne tik mokykloje, bet ir namie, savaitgaliais ar per atostogas.
Aritmetika, skaitymo įgūdžiai ir teksto suvokimas bus svarbiausi S.Jobso mokyklose mokomi dalykai.
Dailyraščio svarba bus mažesnė, mat nuspręsta, kad šiais laikais pastarieji įgūdžiai nėra tokie aktualūs.
Anot minėto G. Kleinpaste, kai vaikai nebus įnikę į planšetes, jie mokykloje leis laiką taip pat kaip ir įprastų mokyklų moksleiviai: pieš, ką nors statys ar gamins, žais ir sportuos.
„Tikrai nebus taip, kad vaikai čia tik sėdės priešais ekranus”, – teigė G. Kleinpaste.
Rengs dažnus susitikimus
Nors S. Jobso mokyklų Nyderlanduose sistema iš pažiūros alsuos laisve, iš tiesų mokiniai bus nuolat stebimi – programos mokytojams ir tėvams praneš, kaip vaikams sekasi, ko jie išmoko.
Pavyzdžiui, jeigu programėlė, skirta mokytis matematikos, pasirodys ne itin gera ar vaikams ji paprasčiausiai nepatiks, mokytojas užsakys kitą programėlę.
Programėlių sukurta ir tebekuriama tiek daug, kad mokyklų kūrėjai nebijo pritrūkti metodinės medžiagos.
S.Jobso mokyklų auklėtiniai, jų tėvai ir mokytojai kartą per šešias savaites drauge spręs, ką reikėtų pasiekti per kitą mokymosi periodą. Susirinkimai vyks mokyklose arba virtualiojoje erdvėje – naudojantis pokalbių programa „Skype”.
Esą laikai, kai kartą per metus būdavo akis į akį rengiami mokytojo ir moksleivio tėvų 10 minučių susitikimai, jau praeitis.
S. Jobso mokyklų idėja 41 metų Debbie Hengeveld pasirodė tokia patraukli, kad ji į šias įstaigas užrašė abu savo vaikus – septynerių metų dukterį Freeke ir dešimtmetį sūnų Joepą.
„Vaikai iš prigimties nori mokytis. Čia jie galės likti savimi. Jų neformuos mokytojai ir pamokų planai”, – įsitikinusi motina.
Permainas paskatino mažylė
Mokyklas, kurios bus atviros visiems vaikams, finansuos „Švietimo naujai erai fondas” (ON4T – „Onderwijs voor een Nieuwe Tijd”), tarp kurio rėmėjų yra kompanijos „Vodafone” ir „ThiemeMeulenhoff”.
Fondo įkūrėjas ir „iPad” mokyklų iniciatorius yra gerai žinomas visuomenės nuomonės tyrimų specialistas 65 metų Maurice’as de Hondas iš Amsterdamo.
M. de Hondas didžiuojasi faktu, kad jis jau nuo 1965 metų žino, kaip programuoti kompiuterius. Tačiau mintis įkurti S.Jobso mokyklas jam kilo stebint savo dukterį Daphne, gimusią 2009 metais.
Dar nesulaukusi trečiojo gimtadienio Daphne mokėsi rašyti raides planšetėje įdiegtoje programėlėje.
M. de Hondas sako, jog nuolat nustemba pamatęs, ką jo duktė gali daryti su planšete. Daphne tai daro nedėdama jokių pastangų, savo noru.
„Vyksta mažų vaikų revoliucija”, – įsitikinęs M. de Hondas. Jo teigimu, mažųjų karta tikrą ir virtualųjį pasaulį laiko viena didele realybe. Tačiau tradicinės mokyklos esą gali užgniaužti tokį supratimą.
„Namuose Daphne mokosi natūraliai, savo pačios tempu, interaktyviai ir naudodamasi multimedijomis. Kodėl mokykloje ji turėtų jaustis lyg muziejuje?” – klausė M. de Hondas.
Jis piktai pridūrė, kad tradiciniai mokytojai, rašantys ant lentos kreida, rengia vaikus pasauliui, kuris daugiau nebeegzistuoja.
Judėjimas tapo nesustabdomas
S. Jobsas mirė 2011-ųjų spalį. Maždaug tuo metu M. de Hondas nutarė Nyderlandų mokyklų sistemoje įžiebti permainų.
Prie jo netruko prisijungti mokytojai, gerai žinomi profesoriai ir dešimtys tėvų.
Visi jie parašė manifestą dėl mokyklų, kuriose būtų naudojamasi planšetėmis.
Kai kurios pavienės grupės ėmė tokias mokyklas kurti, mat Nyderlanduose tai padaryti palyginti lengva.
„Judėjimas tapo nesustabdomas. Būčiau labai nusivylęs, jeigu kitų metų rugpjūtį neturėtume mažiausiai 40 S.Jobso mokyklų”, – teigė M. de Hondas.
Anot laikraščio „De Volkskrant” atliktos nuomonių apklausos, visos parlamento partijos remia „iPad” mokyklų idėją, išskyrus kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją, kuriai vadovauja populistas Geertas Wildersas.
Jo politinė jėga klasėse nori matyti daugiau struktūros.
Laisvės partijos atstovai teigia, kad vadinamosios S.Jobso mokyklos yra eksperimentas, kuriam nepasiteisinus aukomis liktų vaikai. („Spiegel”, „Dutchdailynews.com”, LR)
Lietuvoje – tik pradžia
Lietuvoje mokyklų, kuriose mokiniai būtų mokomi vien tik iš planšetinių kompiuterių, nėra, kaip ir nėra kryptingos politikos diegti išmaniąsias programas.
Bet atskiros mokyklos, pasitelkusios privačius rėmėjus, pamažu ima naudoti planšetinius kompiuterius. 2011 m. Vilniaus „Žemynos” gimnazijos moksleiviai vieni pirmųjų Vidurio ir Rytų Europoje ėmė testuoti tokio mokymosi būdą.
10–11 klasių mokiniai fizikos pamokose naudojosi planšetėmis, specialiai parengtomis interaktyviosiomis mokymo priemonėmis ir skaitmeniniais vadovėliais. Privačių bendrovių remtu projektu siekta pademonstruoti, kaip informacinės technologijos gali padėti efektyviau mokyti vaikus.
Idėja paprasta: kiekvienas mokinys turi asmeninę prieigą prie jam skirtos mokymo medžiagos planšetėse, gali atlikti užduotis, išsaugoti jas tiek kompiuteryje, tiek USB atmintinėse. Į skaitmeninį formatą buvo perkeltas 10–11 klasių fizikos kursas.
Tokio ugdymo šalininkai teigė, kad tai skatins savarankiškumą, didins vaikų motyvaciją mokytis, ieškoti papildomos informacijos ir tikrintis žinias.
Skaitmeniniai vadovėliai lengvai integruojami su filmuota, įgarsinta, animuota ar kita interaktyviąja medžiaga, leidžia moksleiviams ekrane piešti grafikus, atlikti testus, laboratorinius darbus, atsakinėti į klausimus.
Ateityje perėjus prie visos mokomosios medžiagos skaitmeninio formato vaikams nebereikės nešioti sunkių vadovėlių ir sąsiuvinių, juos atstos lengvos planšetės.
Panašius projektus, kaip pritaikyti planšetinius kompiuterius, įgyvendino dar kelios mokyklos. Pasak Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus V. Brazdeikio, šiuo metu iš planšetinių kompiuterių mokomasi maždaug 20 šalies mokyklų. Tiesa, tai daroma daugiausia atskirų mokyklų iniciatyva.
Žinoma, kai kurie lietuviai – konservatyvūs žmonės, ir dėl tokio mokymo būdo jau būta tėvų nusiskundimų.
