Tuberkuliozės genomas buvo rastas ištyrus vengrės moters mumijos plaučių audinius, remiantis technologija, kuri yra vadinama metagenomika. Terminas metagenomas rėmėsi idėja, kad aplinkoje esančių genų visuma po atliktos sekoskaitos gali būti analizuojama taip pat kaip atskiras genomas.
Tuberkuliozės genomo radimas mumijos plaučiuose itin įdomus ir naudingas atradimas ne tik mokslininkams, bet ir visiems žmonėms, kurie domisi industrine revoliucija, mat genomas buvo paimtas iš 1797 metais Vengrijoje gyvenusios moters kūno. Akivaizdu, tokie tyrimo rezultatai turėtų sudominti istorikus bei archeologus. O prieš kelis šimtmečius gyvenusiai moteriai, tiesa, mirties dieną buvo tik 28 metai.
Ne paslaptis, kad viena iš pavojingiausių XVIII amžiaus ligų buvo tuberkuliozė. Tačiau mokslininkams svarbiausia, kad tuo metu dar nebuvo išrasti antibiotikai. Taigi šiuolaikiniai tyrimai leidžia sužinoti, kaip tuo metu buvo gydoma ši baisi liga.
Atlikę molekulinę mumijos krūtinės audinių analizę, mokslininkai nustatė, kad neabejotina moters mirties priežastis – tuberkuliozė.
Pasak Voriko mokslininkų, jeigu tokie tyrimai būtų tęsiami ir toliau, mokslininkų bendruomenės galėtų pradėti svarstyti ir apie šiuolaikinių infekcijų gydymo tobulinimą. Tiesa, gerai ištyrus mumijos plaučių audinius, mokslininkai galėtų aprūpinti visuomenę netgi naujais vaistais arba visai naujomis mišrios padermės infekcijų gydymo priemonėmis.
Žinoma, darbas su mumija nebuvo lengvas. Šiam tyrimui buvo reikalinga didelė ilgametes ir skirtingas patirtis turinčių mokslininkų komanda. Tyrėjai iš Londono, Budapešto ir kitų Europos miestų buvo pasiryžę savo darbą atlikti kuo geriau, mat nuo to galimai priklauso tolimesnis žmonių likimas.
Naudojantis naujausiąja technika, vengiama sudėtingo ir nepatikimo proceso, kai tiriamos tik bakterijos iš DNR audinio. Beje, naujasis metodas vadinamas avangardiniu genomą rūšiuojančiu metodu.
Tyrimai atskleidė, kad moteris buvo apkrėsta dvejomis skirtingomis bakterijomis, kurios buvo rastos plaučių audiniuose.
Tiesa, patys mokslininkai kone svarbiausiais tyrimo atradimais įvardija naujausias žinias apie mikrobų evoliuciją bei, žinoma, pagrindinį raktą, kuris galėtų padėti atskleisti, kaip efektyviau kovoti su tuberkulioze. Beje, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), nuo šios ligos 2010 metais mirė beveik 1,5 mln. žmonių.
Pasak Voriko universiteto dėstytojo Marko Palleno, ankstesni bandymai tirti DNR ir iš jo audinio išsiaiškinti ligų priežastis būdavo nesėkmingi dėl to, kad audiniai būdavo užteršti. Negana to, mokslininkai pasikliaudavo rezultatais, gautais iš laboratorijų. Beje, tyrimai buvo atliekami su itin primityvia technologija – didinamuoju stiklu.
„Metagenomikos grožis slypi šios technologijos paprastume. Ji sugeba pateikti paprastus, aiškius bei informatyvius tyrimų rezultatus“, - teigė M. Pallenas.
Tiesa, svarbu paminėti ir tai, kad prieš kelias savaites buvo atliktas dar vienas tyrimas, kurio pagrindas taip pat buvo metagenomikos technologija. Jo metu, remiantis istorine medžiaga, buvo analizuojamas raupsų genomas.
Be abejo, šio tyrimo metu sukauptos žinios buvo pasidalintos ir su Voriko universiteto mokslininkais. Pasak jų, rezultatai padės sukaupti dar didesnį žinių kiekį apie užkrečiamąsias ligas ir mišrios padermės infekcijas.
Tyrimams naudotos mumijos buvo rastos Vengrijos dominikonų bažnyčioje, o ji yra Vaco mieste. Tiesa, kūnų buvo net 242. O liūdniausias faktas tas, kad maždaug 90 proc. iš jų sirgo tuberkulioze.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
