Buvo rastos tik tų moterų kaukolės, kūnų nebuvo, pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. Pranešime priduriama, jog archeologai padarė išvadą, kad tos kaukolės „tikriausiai sietinos su miesto sienos statyba“ per „senovines religines apeigas ar įkūrimo ceremoniją“ prieš statybų pradžią.
Tuo metu tame regione galėjo būti koks nors masinio smurto protrūkis ar etninis konfliktas, nes „senovėje žmonės būdavo linkę aukoti savo priešus ar belaisvius“, priduriama pranešime.
Minimas atradimas nėra pirmasis, siejamas su žmonių aukojimu senovės Kinijoje. Karaliai ir imperatoriai nuolat būdavo laidojami drauge su savo tarnais ir sugulovėmis, kurie kartais pirma būdavo nužudomi, o kartais – palaidojami gyvi.
Šimao griuvėsiai užima daugiau kaip 4 kv.km ir buvo atrasti 1976 metais.
40 iš minimų kaukolių čia buvo atrastos dar pernai.
Šaansi provincijos Archeologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Sun Zhouyongas valstybiniam transliuotojui CCTV sakė, kad ant pirma atrastų kaukolių yra smūgių ir deginimo žymių.
„Šis kolektyvinis palaidojimas taip pat gali turėti ką nors bendra su miesto įkūrimo ceremonija“, - sakė jis. Archeologai šiame senovės mieste Geltonosios upės baseine taip pat rado daugiau kaip 100 freskų liekanas ir daug nefrito dirbinių. Manoma, kad šis miestas atsirado 2000-aisiais metais prieš mūsų esą.
2005 metais archeologai Hongdziange centrinėje Hunano provincijoje atrado altorių, ant kurio būdavo aukojami žmonės, ir vienos aukos griaučius.
Toje 7 tūkst. metų senumo vietoje, kuri laikoma ankstyviausiu žmonių aukojimo įrodymu Kinijoje, buvo ir kitas altorius, ant kurio būdavo aukojami gyvuliai.
