Piktavaliai galėtų perimti lietuviškų palydovų valdymą, bet taip nenutiks

Gruodį į kosmosą kilsiančių dviejų lietuviškųjų palydovų kūrėjai sutartinai teigia, kad teorinė galimybė, jog palydovų valdymas gali būti perimtas piktavalių, egzistuoja, tačiau jie yra įsitikinę, kad taip nenutiks.

Į kosminę erdvę vienu sykiu bus išleista keliasdešimt mažųjų palydovų, tarp jų – ir lietuviškieji „LitSat-1“ bei „Lituanica SAT-1“.<br>A.Lukošiaus nuotr.
Į kosminę erdvę vienu sykiu bus išleista keliasdešimt mažųjų palydovų, tarp jų – ir lietuviškieji „LitSat-1“ bei „Lituanica SAT-1“.<br>A.Lukošiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

2013-12-16 00:16, atnaujinta 2018-02-19 19:49

Lietuviškas kosmines varžybas primenančios Kauno technologijos universiteto (palydovasLitSat-1“) ir Vilniaus universiteto (palydovas „Lituanica SAT-1“) varžytinės artėja prie kulminacijos. Numatoma, kad pirmieji lietuviški palydovai į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) kils ankstų ketvirtadienio rytą, 4.42 val. Lietuvos laiku.

Neatmetama, kad palydovus bei krovinį į TKS gabensiančios raketos „Antares“ pakilimas gali būti atidėtas dėl praėjusią savaitę stotyje kilusių problemų su aušinimo sistemomis. Ar taip nutiks, paaiškės pirmadienį.

Į kosminę erdvę vienu sykiu bus išleista keliasdešimt mažųjų palydovų (angl. cubesat). Visi jie bus paleidžiami naudojant specialią robotinę ranką, kuri išstums 10X10  centimetrų dydžio įrenginius.

Kad netrukdytų vieni kitiems ir, tuo labiau, TKS ryšio įrangai, palydovai maždaug valandą po paleidimo privalės būti išjungti. Ryšių sistemas bus leista įjungti tik jiems išsisklaidžius Žemės orbitoje.

Anksčiau šįmet didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė grupuotės „Anonymous“ grasinimas perimti Marse dirbančio NASA roboto „Curiosity“ valdymą. Kol kas to atlikti programišiai nesugebėjo, tačiau mažieji palydovai naudoja paprastesnes technologijas nei NASA. Tad ar įmanoma perimti „cubesat“ palydovų valdymą, o gal net visiškai juos sugadinti?

Kodus akylai saugo

Tiek KTU, tiek VU komanda su savaisiais palydovais „bendraus“ mėgėjams skirtais radijo ryšio bangų dažniais, siųsdami bei priimdami skaitmeninius signalus. Palydovai nuolat transliuos savuosius šaukinius, perduodami informaciją apie savo būseną (temperatūrą, baterijos įkrovimą, magnetinį lauką ir t.t.), o taip pat reaguos į savo valdytojų siunčiamus nurodymus.

Valdymo komandos taip pat bus transliuojamos radijo bangomis. Kaip ir bendraujant su radijo mėgėjais, į palydovus bus galima kreiptis tik tam tikrais šaukiniais, kuriuos jie atpažins.

„Mūsiškis palydovas turi šaukinių filtrą, valdymo komandoms yra skirti keli specialūs šaukiniai, kurių nežinant kažko jam „pasakyti“ nepavyks. Kokių stočių ir šaukinių jis klausysis – slapta informacija. Jei ji nutekėtų iš komandos, tuomet kiltų „įsilaužimo“ rizika“, – sakė KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.

Palydovo perėmimo grėsmę sumažina ir tai, kad potencialiam įsilaužėliui reikėtų žinoti specialias komandas, į kurias jis reaguos. „Bus virš šimto įvairiausių komandų, į kurias reaguos „LitSat-1“. Dalį jų mes atskleisime viešai, kad radijo mėgėjai galėtų užklausti palydovo, pavyzdžiui, telemetrijos duomenų. Bet svarbiausios, pvz., skirtos palydovo išjungimui, sistemos perkrovimui ir panašiai, laikomos paslaptyje“, – teigė D.Gailius.

VU palydovo „Lituanica SAT-1“ technikos vadovas Laurynas Mačiulis priduria, kad jie pritaikė papildomą saugumo sprendimą – norint nusiųsti duomenų paketą, reikia žinoti slaptažodį. „Šaukinio ir komandų nežinojimas yra daugiau barjeras, bet ne apsauga. Todėl mes papildomai pritaikėme slaptažodžio apsaugą. Nesitikime, kad kažkas bandys palydovą perimti, nes radijo mėgėjų bendruomenė yra supratinga ir sąmoninga, bet atsarga gėdos nedaro“, – sakė L.Mačiulis.

Tiesa, net jei sugebėtų įsiterpti į kurio nors palydovo valdymą, piktavalis didelės žalos nepadarytų – blogiausiu atveju trukdytų kitiems. Mat „cubesat“ palydovai skrieja iš inercijos, skriejimo krypties valdymo įrangos jie neturi, taigi nukreipti jų neįmanoma, pakeisti valdymo komandų taip pat negalima, taigi įsilaužėlis galėtų nebent juos nuolat išjunginėti.

„Žinoma, teorinė galimybė egzistuoja, bet abejoju, kad kas nors tai darytų. Per 10 metų istoriją man neteko girdėti, kad kas nors būtų „nulaužęs“ mažąjį palydovą. Juk tai yra edukaciniai projektai“, – teigė L.Mačiulis.

Gresia sankcijos

KTU profesorius D.Gailius teigia, kad pakenkti lietuviškųjų palydovų misijoms nusprendęs asmuo turėtų būti ne tik labai pasikaustęs radijo mėgėjas, bet ir nebijoti gresiančių sankcijų: „Tai turėtų būti labai smarkiai pasikaustęs piktavalis radijo mėgėjas ir jam reikėtų gauti vidinės informacijos.“

Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidentas Rolandas Mikalauskas teigia, kad tokiam asmeniui mažų mažiausiai grėstų licencijos atėmimas. „Lietuvos įstatymai tokių konkrečių atvejų nenumato, bet už kenkėjišką veiklą yra numatyta atsakomybė. Lietuvoje dar neteko tokių atvejų girdėti, kad kažkas būtų nubaustas. Užsienyje yra buvę, tarkime, žmogus piktybiškai prisijungdavo prie policijos dažnių ir trukdydavo tarnybų darbą. Tai už tokią veiklą ne tik licencija, bet ir aparatūra gali būti atimta, gal net kalėjimas grėstų“, – sakė jis.

R.Mikalauskas pridūrė, kad radijo mėgėjų bendruomenė yra nedidelė, vieni kitus pažįsta ir laikosi etikos, todėl kažko panašaus iš jų tikėtis neverta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.