Kelią Lietuvai nuo žemės iki kosmoso paklojo ne kas kitas, o saujelė savanorių. Vienas iš žmonių, aukojusių savo laisvalaikį ir miegą tam, kad iš visatos būtų pirmą kartą išgirsti lietuviški žodžiai, buvo Gintautas Šulskus – 27 metų programų sistemų inžinerijos magistras, šiuo metu Anglijoje studijuojantis kompiuterių mokslo doktorantūroje.
Savo žinias jaunas vyras pritaikė „Lituanica Sat-1“ projekte, kurdamas palydovo programinės įrangos architektūrą. G.Šulskus teigia taip pat besidomintis signalų apdorojimu ir dirbtiniu intelektu.
„Mūsų tikslas buvo įtraukti kuo daugiau žmonių, ypač iš akademinės visuomenės. Norėjome skatinti bendradarbiavimą. Pats tiesiog pamačiau straipsnį spaudoje“, – apie pradžią pasakojo vaikinas. Anot jo, tikslas buvo pasiektas, be to, buvo paskatinta konkurencija.
Paprašytas paprastais žodžiais apibūdinti, ką veikė projekte, G.Šulskus teigė užsiėmęs programinės įrangos dizainu ir programavimu. „Sėdi naktimis ir rašai kodą, – šypsodamasis trumpai darbą apibūdino jis. – Darbų apsčiai ir be palydovo - universitete, tad darbo pasiūlymais dar nesidomiu. Jau geriau pasiūlytų šiek tiek atostogų“.
Lietuviški palydovai turi įtaisytus magnetus, kurie jų skrydžio trajektorijas orientuos pagal Žemės magnetinį lauką. Daugiau jokių kitų pozicionavimo sistemų lietuviškuose palydovuose nėra. Juose įtaisyta programinė įranga iš esmės yra reikalinga susisiekimui.
Ne paslaptis, kad kitose šalyse mokslininkai, dirbantys kosmoso srityje, uždirba nemažai. „Lituanica Sat-1“ komanda dirbo neatlygintinai. Portalui Lrytas.lt pašnekovo pasiteiravus, kiek gi jis būtų uždirbęs užsienyje, darydamas tokį patį darbą, G.Šulskus surimtėjęs tvirtai atsakė, kad apie tai negalvojo. „Alga tikrai nebuvo tikslas. Niekas iš mūsų nesitikėjo gauti atlygio. Buvome vedini idėjos“, – užtikrintai teigė jis.
„Mes tikrai nesustosime ties pirmu projektu, – atsakė pašnekovas, paklaustas apie Lietuvos kosmonautikos ateitį. – Palydovų tikrai bus ir daugiau. Netrukus išgirsite apie kitą mūsų projektą. Tai yra tik pradžia. Žinoma, tai taip pat priklausys ir nuo visuomenės ir valstybės.“
„Palydovų panaudojimo galimybes riboja tik fantazija. Miniatiūrizacija dabar progresuoja taip sparčiai, kad į tą mažytį palydovą dabar galima sukišti lygiai tą patį, ką prieš trisdešimt metų sutalpindavo į sunkvežimio dydžio palydovus“, – teigė vaikinas.
Maždaug pusmetį kosmose skriesiantis prietaisas mokslininkams leis išbandyti lietuviškas silicio saulės baterijas, ryšio sistemas, kosminės navigacijos priemones, nufotografuos Tarptautinę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pavyks, – Lietuvą.
Virš horizonto penktadienį palydovas Lituanica Sat-1 pasirodys Lietuvos laiku Lietuvoje šiandien - 10val.48min., 12val.23min., 13val.59min., 15val.35min. ir 17val.12min.
