„Jau per pirmąjį kelionės mėnesį buvo patikrintas visų palydovo komponentų sklandus veikimas: „prakalbintas“ palydovas, t.y., užmegztas dvipusis ryšys žemė-palydovas, išbandytas linijinio radijo atsakiklis, skrydžio kompiuteris, saulės elementų efektyvumas ir GPS imtuvas (kuris iki šiol nebandytas mažuose palydovuose), taip pat išmatuota palydovo orientacija orbitoje“, – teigė palydovą konstravęs KTU studentas Algis Karpavičius.
„LitSat-1“ skrydžio orbitoje metu surinkti duomenys padės tiksliai nustatyti palydovo judėjimo dinamines charakteristikas, kurios leis patobulinti pjezoreakcijos sferos konstrukciją ir valdymo algoritmus.
Kaip praėjusią savaitę paskelbė Lrytas.lt, šis nanopalydovas sugedo – gegužės 10-ąją nustojo veikti vienas iš jo ryšių blokų. „Dėl to negalime gauti informacijos iš korespondentų Amerikoje ir kitur pasaulyje. Nes palydovas tos informacijos nebetransliuoja. Tačiau mūsų užklausų ir komandų klauso, jas vykdo, rodo temperatūrą, orientaciją, magnetinio lauko, giroskopų duomenis ir kt., baterijos tinkamai veikia, energijos turime“, – tuomet sakė KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.
„Palydovas per savo veikimo laikotarpį surinko svarbių duomenų apie temperatūras, magnetinius laukus ir fotoelementų veikimą žemose orbitose. Tai praplėtė Lietuvos inžinerinį suvokimą apie kosmosą ir elektroninės įrangos darbo sąlygas jame. Sukaupta duomenų bazė pravers ateityje, parenkant tinkamiausius sprendimus kuriant įrangą, skirtą naudoti artimajame ir tolimajame kosmose“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto docentas Darius Kybartas.
Kas toliau?
KTU komanda džiaugiasi, kad palydovas sugebėjo maksimaliai išnaudoti jame esančios elektroninės įrangos išteklius. Šiuo metu „LitSat-1“ iš pradinių 400 km yra nusileidęs iki 280 km aukščio orbitos, jo sukimasis aplink Žemę greitėja, o jis – sparčiai leidžiasi. Taigi besibaigiantis elektroninių komponentų veikimas sutapo su planuota palydovo veiklos trukme.
„Litsat-1“ valdomas iš žemės tokiu režimu, kuriame savo surinktus duomenis perduoda tik praskrisdamas virš Lietuvos, atsakydamas į jam siunčiamas komandas. Po kelių savaičių pirmasis lietuviškas palydovas pasieks tankius atmosferos sluoksnius ir, judėdamas didesniu nei 7,6 km/s greičiu, sudegs atmosferoje, paskutinį kartą išsiuntęs tautos išrinktą žinutę“ „Lietuva myli laisvę.“
Palydovo misijos pabaiga žymi naują kosminių projektų vystymo etapo pradžią. Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.
Svarbiausios datos palydovo „LitSat-1“ veiklos dienoraštyje:
• Vasario 28 d., 7.30 val. palydovas paleidžiamas savarankiškam „gyvenimui“;
• Vasario 28 d. 13.45 val. sėkmingai priimami ir dekoduojami „LitSat-1“ švyturio paketai KTU valdymo stotyje;
• Kovo 4 d. 13.30 val. perduodama valdymo komanda palydovui, įjungiamas GPS imtuvas;
• Kovo 9 d. įjungiamas ir išbandomas tiesinis transponderis (retransliatorius);
• Kovo 11 d. Ištransliuoti trys žodžiai per palydovo tiesinį transponderį;
• Iki kovo 25 d. buvo išbandytos visos palydovo sistemos. Kaupiama telemetrinė informacija (sukaupta daugiau nei 10 tūkst. telemetrijos duomenų paketų, priimtų KTU, ir gausybė duomenų iš viso pasaulio radijo mėgėjų).
Vasario pabaigoje, kartu su „LitSat-1“, į kosmosą buvo paleistas ir Vilniaus universitete pagamintas palydovas „LituanicaSat-1“. Jo komanda šiandien popiet pristatys pirmąją kosmose darytą lietuvišką nuotrauką.
