Fotografija iš kosmoso buvo pagrindinė bei sudėtingiausia palydovo komandos užduotis.
„Nuotrauka daryta Pietų pusrutulyje, ties Ramiuoju vandenynu. Taip aplinkybės susiklostė, kad tuo metu Lietuvoje buvo naktis, o kad tai būtų dieninė nuotrauka, ją teko daryti su užvėlinimu“, – sakė misijos vadovas Vytenis Buzas.
Nuotrauka buvo užfiksuota balandžio 8 dieną. Jos persiuntimas buvo ilgas procesas, nes per vieną seansą su palydovu buvo galima į Žemės stotį atsiųsti tik 5–6 kilobaitus duomenų. Palydovo kūrėjai tai lygino su kibiro pripildymu naudojant šaukštą.
Jie taip pat pastebėjo, kad fotografijoje užfiksuotas nežinomas objektas (jis matomas kairiajame viršutiniame kampe). „Kameros skiriamoji geba buvo per maža, bet akivaizdžiai matome, kad tai – kažkoks didelis objektas. Tikrai žinome, kad tai nėra Tarptautinė kosminė stotis (TKS), ir tai nėra kinų kosminė stotis. Galbūt astronomai padės identifikuoti, kas tai yra?“ – svarstė V.Buzas.
Nuotraukoje taip pat matoma Žemė, Saulė, jos atspindžiai, palydovo antenos. Originali nuotraukos raiška siekia 640 x 480 tšk.
Palydovas „LituanicaSAT-1“ iš TKS į orbitą paleistas vasario 28 dieną. Kartu su juo į atvirą kosminę erdvę išskriejo kitas, Kauno technologijos universitete pagamintas nanopalydovas „LitSat-1“. Prognozuojama, kad jie Žemės orbitoje išbus iki birželio-liepos mėnesio.
