Užtemimas Vilniuje prasidės 10 val. 55 min., o maksimumą pasieks 12 val. 4 min. – tuo metu Mėnulis užstos apie 73 proc. Saulės disko. Dalinis užtemimas sostinėje baigsis 13 val. 14 min. Klaipėdoje užtemimas prasidės ir baigsis keliomis minutėmis anksčiau, o užtemimo dydis bus beveik 78 proc.
Ir nors pajūryje saulės užtemimas bus šiek tiek didesnis, mėgautis juo trukdys didesnis debesuotumas.
Geriausios sąlygos – pietryčiuose
Anot meteorologų, patys geriausi orai saulės užtemimo stebėjimui bus pietrytiniame Lietuvos pakraštyje – Vilniuje, Varėnoje, Alytuje, Utenoje ir kt. Numatoma, kad šių miestų gyventojai danguje matys tik pavienius debesis.
Pajūrio regionui meteorologai turėjo prastesnių žinių. „Vidurdienį prie jūros ir pačiame šiaurės vakariniame pakraštyje jau bus daugiau debesų, tačiau vis tiek yra tikimybė, kad juose atsiras properšų, pro kurias bus galima matyti saulės užtemimą. Pats debesų šydas Lietuvoje neturėtų būti labai storas. Taigi jei dangų ir dengs debesys, pro juos dar yra tikimybė išvysti saulės užtemimą“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė dr. Judita Liukaitytė.
Panaši situacija bus ir Šiauliuose, didesnis debesuotumas taip pat prognozuojamas Panevėžiui, Pasvaliui, Biržams. Kaip ir pajūryje, debesys nebus itin stori, tad yra tikimybė, kad sąlygos šių miestų gyventojams stebėti užtemimą nebus itin blogos.
Kaune vidurdienį dangų pradės dengti lengvi debesys, tačiau užtemimas turėtų matytis pakankamai gerai.
„Šiuo atveju pas mus dar tik artės atmosferos frontas ir tik pirmieji jo debesys dengs Lietuvą. Kadangi saulės užtemimas vyksta pirmoje dienos pusėje, mums pasisekė. Nes jei tai vyktų vakare, vakariniai, šiaurės vakariniai rajonai, būtų debesyje, pro kurį nebūtų matomas saulės užtemimas“, – aiškino J.Liukaitytė.
Trumpai sakant, užtemimą galėsime matyti praktiškai visi, tačiau vakarinių regionų gyventojams gėrėtis reginiu gali trukdyti nedidelis debesuotumas.
Stebėjimo priemonės
Saulės užtemimus žmonės stebi naudodami įvairiausias priemones: aprūkytus stiklus, apšviestas fotojuosteles ar tiesiog saulės akinius. Astronomijos ekspertai pabrėžia, kad žiūrėti į saulę pasitelkus tokias priemones nepatartina.
Geriausia naudoti specialiai saulei stebėti skirtą plėvelę, kurią galima įsigyti astronomijos parduotuvėse, arba suvirintojų akinius – jie yra gana tamsūs ir sulaiko ultravioletinius (UV) spindulius. Pastarųjų galima rasti statybinių medžiagų parduotuvėse.
Iš bėdos galima naudoti ir saulės akinius, bet svarbu, kad jie turėtų UV filtrus. Visgi tokiu atveju nederėtų į žvaigždę spoksoti ilgai – tai vargina ir kenkia akims.
Apšviestos fotojuostelės, aprūkyti stiklai ir panašios priemonės nesulaiko UV spindulių. „Akies lęšiukas, kadangi žiūrime pro tamsų daiktą, yra atsivėręs. Tai dar blogiau, nei žiūrėti į saulę plika akimi“, – įspėjo teleskopais prekiaujančios įmonės IDD direktorius Dalius Aleksandravičius.
Astronomijos ekspertai primena, kad į saulę galima žiūrėti tik pro tuos teleskopus ar žiūronus, kurie turi specialius filtrus.
Rinksis astronomijos mėgėjai
Specialiu teleskopu penktadienio užtemimą numatoma stebėti Molėtų astronomijos observatorijoje, o didmiesčių gyventojus įspūdingų vaizdų kviečia pažiūrėti astronomų mėgėjų klubas „Albireo“.
Sostinėje stebėjimai vyks Katedros aikštėje, šalia varpinės bokšto, ir prie Baltojo tilto.
Kaune astronomijos mėgėjai rinksis Rotušės aikštėje, Klaipėdoje – Kruizinių laivų terminale, o Kėdainiuose – Didžiosios Rinkos aikštėje.
Penktadienio įvykis taip pat bus transliuojamas interneto svetainėse Slooh.com ir Virtualtelescope.eu.
Visišką Saulės užtemimą šįkart bus galima pamatyti Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos esančiose Farerų salose, ir Arkties vandenyne esančiame Svalbardo salyne.
Tai bus didžiausias Lietuvoje matomas Saulės užtemimas per pastaruosius 16 metų. Artimiausias, bet gerokai mažesnis, užtemimas vyks 2021 metais. Pastarąjį kartą visiškas Saulės užtemimas mūsų šalyje buvo matomas 1954-aisiais, o kito tokio neregėsime dar mažiausiai 85 metus.
Užfiksavote įspūdingą saulės užtemimo nuotrauką? Siųskite mums el. paštu bendraukime@lrytas.lt.
Sekite IT ir mokslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!
