Mokslininkų teigimu, toks asteroidas nenušluotų visko nuo žemės paviršiaus iškart – viskas vyktų pamažu. Iš pradžių dulkių kamuoliai pakiltų į atmosferą ir blokuotų saulės spindulius, todėl planetos klimatas atvėstų. Maža to, visame pasaulyje sumažėtų kritulių ir sutriktų augalų fotosintezė, o tai lemtų katastrofiškus padarinius maisto grandinėje.
Akivaizdu, kad tokiame pasaulyje gyventi taptų labai sunku. Būtent šie procesai prieš daug milijonų metų išnaikino tiranozaurus bei visus jų pusbrolius.
Tuo metu į Žemę įsirėžęs asteroidas buvo maždaug 10 kilometrų pločio, o jo poveikis buvo net mažesnis, kadangi dangaus kūnas trenkėsi į vandenyną, o ne į sausumą.
Naujasis tyrimas, kurio metu buvo naudojamas sudėtingas kompiuterinis modeliavimas, atskleidė, kad net 1 kilometro skersmens asteroidas sukeltų panašių pražūtingų padarinių, jeigu atsitrenktų į žemyninę planetos dalį.
Kaip pasikeistų gyvenimas Žemėje?
Pirmiausia didžiulė kinetinė asteroido energija išmuštų 15 kilometrų pločio kraterį, kuris į orą išmestų didžiulius kiekius įvairių medžiagų. Priklausomai nuo medžiagų tankio dangus užtemtų maždaug šešeriems ar net dešimčiai metų. Taip pat asteroidas greičiausiai sukeltų gaisrą, todėl suodžių ir pelenų atmosferoje dar labiau padaugėtų.
Blogiausiu atveju pirmuosius metus ar dvejus 70 proc. dangaus skliauto būtų uždengta. Todėl paviršiaus temperatūra atvėstų maždaug 8 °C. Tai Žemę panardintų į staigų ledynmetį. Sutriktų ir vandens apykaita: pirmuosius šešerius metus turėtume net 20 proc. mažiau atmosferinio vandens. Visa tai nulemtų badą, sausras ir Žemės pusiausvyros griūtį.
Suodžių ir dulkių dalelės ne tik atvėsintų planetą – jos taip pat sugertų saulės spindulius, įkaitintų viršutinį atmosferos sluoksnį ir pagreitintų chemines reakcijas, kurios naikina ozono sluoksnį. Praradus ozono sluoksnį nebūtų kas mus saugo nuo ultravioletinių saulės spindulių, todėl tai padarytų nepataisomą žalą žmonių odai.
Tačiau šio tyrimo autorius Charlesas Bardeenas bando mus šiek tiek nuraminti: „Net jei 1 kilometro skersmens asteroidas ir kėsintųsi į mūsų planetą, mes tai žinotume ir turėtume laiko pasiruošti. Be to, tokie dangaus kūnai su Žeme susiduria tik maždaug kas 500 tūkst. metų.“
NASA seka apie 13 tūkst. objektų Saulės sistemoje, kurių orbitos yra artimos Žemės orbitai. Apie 1,6 tūkst. asteroidų yra priskirti galimai keliantiems pavojų, tačiau kol kas nėra duomenų, kad koks nors stambus kosminis kūnas tikrai atsitrenks į Žemę per artimiausią šimtmetį.
