Krikščioniškame pergamente aptiko seniausią žinomą žvaigždžių katalogą

Ištyrus senovinius viduramžių krikščioniško rankraščio puslapius, atrastas seniausias pasaulyje žinomas išsamus žvaigždžių katalogas.

 Ištyrus senovinius viduramžių krikščioniško rankraščio puslapius, atrastas seniausias pasaulyje žinomas išsamus žvaigždžių katalogas.<br> Biblijos muziejaus nuotr., lrytas.lt mont.
 Ištyrus senovinius viduramžių krikščioniško rankraščio puslapius, atrastas seniausias pasaulyje žinomas išsamus žvaigždžių katalogas.<br> Biblijos muziejaus nuotr., lrytas.lt mont.
 Rankraščio pradžia (siriškas viršutinis tekstas tamsiai ruda spalva ir silpni kelių apatinio teksto raidžių pėdsakai).<br> Biblijos muziejaus nuotr.
 Rankraščio pradžia (siriškas viršutinis tekstas tamsiai ruda spalva ir silpni kelių apatinio teksto raidžių pėdsakai).<br> Biblijos muziejaus nuotr.
 Apdorotas daugiaspektrinis vaizdas: paryškintas graikiškas apatinis tekstas, pateikiamas raudona spalva, matomas po sirišku viršutiniu tekstu, užrašytu juoda spalva).
 Apdorotas daugiaspektrinis vaizdas: paryškintas graikiškas apatinis tekstas, pateikiamas raudona spalva, matomas po sirišku viršutiniu tekstu, užrašytu juoda spalva).
 Rankraščio detalė (geltoni rašmenys žymi originaliuosius užrašus).<br> Biblijos muziejaus nuotr.
 Rankraščio detalė (geltoni rašmenys žymi originaliuosius užrašus).<br> Biblijos muziejaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 1, 2022, 8:18 PM

Sudėję nuotraukas, padarytas naudojant skirtingo ilgio šviesos bangas, mokslininkai aptiko beveik nebematomus užrašus, paslėptus po sirų kalba surašyto tekstu pergamente, saugomame Šventosios Kotrynos vienuolyne Egipte. Taip jie atkūrė astronominį veikalą, kuriame aprašomos žvaigždžių padėtys.

Pergamentas buvo pernaudotas vėlesnių krikščionių raštininkų, verčiančių VI a. pr.m.e. sirų vienuolio darbus. Mokslininkai senovines žvaigždžių koordinates, kurių vietos užfiksuotos vieno laipsnio tikslumu, priskiria Hiparchui – graikų astronomui, gyvenusiam II a. pr.m.e., pranešama žurnale „Journal for the History of Astronomy“.

Šis atradimas atitolina „šiuolaikinės astronomijos“ ištakas – kai žmonės pradėjo taikyti matematinį modeliavimą stebėdami žvaigždes, praneša „Nature“.

Parengta pagal Science.org.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.