Beveik tuo pat metu kita mokslininkų grupė gavo labai kitokį rezultatą: nykštukė skrieja daugiau nei 4000 km/s greičiu ir taip arti Saulės nepraskris. Toks greitis būtų didžiausias Paukščių Take, bent kelis kartus didesnis už dabartinį rekordą.
Du tokie skirtingi rezultatai nedavė ramybės mokslininkams – kur skirtumo priežastis? Dabar atsakymas rastas: žvaigždės greitis – iliuzija, sukelta stipraus magnetinio lauko. Naujojo tyrimo autoriai detaliai ištyrė iš nykštukės sklindančios spinduliuotės poliarizaciją. Taip jie nustatė, kad nykštukės magnetinis laukas susideda iš dviejų regionų.
Abiejuose laukas labai stiprus – 30 ir 45 megagausai (palyginimui, Žemės magnetinis laukas siekia apie pusę gauso). Regionai greičiausiai yra simetriški aplink nykštukės sukimosi ašį, nes jų regimoji konfigūracija nepasikeitė per ketverius metus. Stiprus magnetinis laukas pakeičia spinduliuotės spektrą: linijos pasislenka tiek į raudonąją, tiek į mėlynąją pusę.
Spektro linijos taip pat pasislenka dėl Doplerio efekto, šaltiniui judant mūsų link arba tolyn nuo mūsų. Taigi, magnetinis poslinkis gali sukelti didelio greičio iliuziją.
Įvertinę magnetinį poslinkį, tyrėjai nustatė, kad žvaigždė greičiausiai juda vos 83 km/s greičiu ir tolsta nuo mūsų. Tiesa, paklaida labai didelė ir negalima atmesti tikimybės, kad žvaigždė artėja mūsų link. Bet net jei ji iš tiesų artėja, taip arti Saulės, kaip rodė ankstesni vertinimai, ji nepriskris.
Naujoji interpretacija taip pat leidžia atmesti egzotiškas nykštukės kilmės hipotezes: anksčiau didelis jos greitis buvo aiškinamas tuo, neva žvaigždė išgyveno supernovos sprogimą ir jo buvo išsviesta tolyn.
Tiesa, lieka neaišku, kodėl WD 0810–353 magnetinis laukas toks stiprus ir toks sudėtingas.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
