Už maždaug 1480 šviesmečių nuo Žemės esanti žvaigždė KIC 8462852 elgiasi taip, kaip astronomai niekada anksčiau nėra regėję – kartkartėmis, atsitiktiniais laiko intervalais, jos šviesa sumažėja netgi 22 procentais.
Yra kelios prielaidos, kas galėtų nulemti tokį žvaigždės elgesį, tačiau iki šiol šių prielaidų nebuvo įmanoma nei patvirtinti, nei paneigti, nes trūko išsamesnės informacijos. Tačiau dabar yra didelė tikimybė, kad mokslininkai atskleis šią paslaptį.
Kosminio teleskopo mokslo instituto (STScI) astronomo Massimo Stiavelli vadovaujama komanda Jameso Webbo kosminiu teleskopu atliko žvaigždės stebėjimus ir imasi jų iššifravimo.
„KIC 8462852 pasižymi nepaprasta šviesos kitimo kreive, kurioje matomi ir gilūs kritimai, ir ilgalaikiai pokyčiai“, – rašoma komandos pranešime.
„Siūlome atlikti šio objekto stebėjimus 1,7–25 mikronų bangų ilgio diapazone, kad būtų galima išmatuoti šiluminę spinduliuotę, kurią skleidžia aplink žvaigždę esanti medžiaga, sukelianti pastebėtus šviesos kreivės svyravimus.“
KIC 8462852 žvaigždė – dar žinoma kaip Boyajian žvaigždė, pavadinta šios žvaigždės atradėjos, Luizianos valstijos universiteto astrofizikės Tabethos Boyajian vardu, nuo 2015 m. yra mįslė. Nuo pat jos atradimo pastebėta, kad jos šviesa kelis kartus sumažėjo net 22 procentais. O įrašai rodo, kad tai kartojasi jau ne vienerius metus.
Mokslininkams žinomi keli reiškiniai, dėl kurių žvaigždės šviesa gali pritemti: pavyzdžiui, aplink žvaigždę skriejanti egzoplaneta. Tačiau egzoplanetos sukelia periodinius žvaigždės šviesos sumažėjimus, kurie paprastai kiekvieną kartą užstoja tą patį nedidelį šviesos procentą. Boyajian žvaigždės šviesa sumažėja skirtingu stiprumu, be jokio pastebimo dėsningumo.
Vienkartinis šviesos sumažėjimas gali būti okultacija tarp mūsų ir žvaigždės. Tačiau Boyajian žvaigždės atveju šviesos sumažėjimas nebuvo vienkrtinis. Keista ir tai, kad įrašai rodo, jog ji taip pat išgyveno reikšmingo pašviesėjimo laikotarpius.
Žvaigždės patamsėjimo paaiškinimai buvo įvairūs: nuo gana paprastų – skriejantys dulkių ar nuolaužų debesys – iki beprotiškų – „ateivių megastruktūros“ hipotezė, dėl kurios Boyajian žvaigždė išgarsėjo žemėje. Ši hipotezė buvo atmesta, tačiau tai nepadėjo rasti atsakymo, kodėl žvaigždė elgiasi taip, kaip elgiasi.
Tai, kad infraraudonųjų bangų ilgio šviesa per drumzles sklinda lengviau nei ultravioletinės juostos, leidžia manyti, kad tai, kas sukelia drumzles, nėra kietas objektas.
Galimi variantai: kometų nuolaužų spiečiai, per arti žvaigždės priartėjusios suskilusios egzoplanetos nuolaužos, suskilusio egzomėnulio nuolaužos, kažkokie keistoki vidiniai svyravimai ir netolygus dulkių debesis.
Taip pat gali būti, kad tokį žvaigždės elgesį lemia kažkas, apie ką dar nesusimąstėme. M.Stiavelli ir jo kolegos tikisi, kad JWST stebėjimai padės susiaurinti galimus paaiškinimus. Ypač todėl, kad infraraudonųjų bangų ilgiai prasiskverbia pro dulkes efektyviau nei trumpesnės bangos – o JWST yra galingas infraraudonųjų spindulių teleskopas.
„Pirmasis šių stebėjimų tikslas – atskirti konkuruojančius žvaigždės elgesio modelius: aptikus žvaigždę, būtų patvirtintas aplink žvaigždę esančios medžiagos pobūdis. Jei žvaigždė nebūtų aptikta, tai būtų labai ribojantis veiksnys ir paskatintų toliau plėtoti alternatyvius žvaigždės šviesos kreivės modelius, tokius kaip tankius medžiagos mazgus tarpžvaigždinėje terpėje arba šaltą tamsaus objekto – pavyzdžiui, juodosios skylės – diską“, – rašoma pranešime.
„Antrasis šių stebėjimų tikslas – aptikus žvaigždę, nustatyti aplink ją esančių dulkių temperatūrą ir šviesumą, kad būtų galima geriau suprasti šį nepaprastą objektą“, – priduria komanda.
